VŠĮ ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO  PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius ( toliau vadinamas skyriumi) – yra VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro stacionarinės asmens sveikatos priežiūros struktūrinis padalinys, teikiantis stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, kuriame terminuotai  gydomi ir slaugomi asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, po traumų, užsitęsusių ligų išeitinėse fazėse arba kuriems dėl sveikatos būklės reikalinga kvalifikuota slauga, tačiau nereikalingas intensyvus gydymas.
2. Skyriaus nuostatuose naudojamos sąvokos:

2.1. Slauga- slaugytojo veikla, padedanti užtikrinti paciento pagrindines gyvybines veiklas, bei jo atliekamas gydymo ir slaugos procedūras.

2.2. Palaikomasis  gydymas – stacionarinė medicinos pagalba pacientams, kai aiški ligos diagnozė ir nereikalingas specializuotas gydymas.

2.3. Gyvybinės veiklos – žmogaus organizmo veiklos, užtikrinančios gyvenimo procesą.

2.4.  Slaugos poreikiai – pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai, kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos.

2.5. Slaugos procesas – tai sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens ( paciento), šeimos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos procesą sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugos planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas.

2.6. Slaugymo planavimas- tai slaugymo plano, kuriame nurodyta, kaip sistemingai tenkinti paciento slaugos poreikius, sudarymas. Slaugymo planą sudaro: paciento būklės įvertinimas, duomenų apie pacientą rinkimas, paciento poreikių nustatymas, slaugymo veiksmų pasirinkimas, slaugymo rezultatų įvertinimas. Individualus paciento slaugymo planas derinamas su gydymo planu.

2.7. Slaugymo vertinimas – tai slaugymo rezultatų vertinimas: būdas veiklos efektyvumui, paciento būklei įvertinti.

3.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius nėra juridinis asmuo.

4.VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro steigėja Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus komitetas.

5.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nemokamos paslaugos teikiamos Alytaus miesto ir rajono gyventojams, kurie prisirašę prie miesto sveikatos priežiūros įstaigų finansuojamų SAM Vilniaus teritorinės ligonių kasos.

6.Medicinos personalas ( personalas, kuriam pagal užimamas pareigas reikalingas specialus medicininis išsilavinimas) privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos licencijas praktikai.

7.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, slaugos etikos pagrindais, LR Vyriausybės nutarimais, LR Sveikatos apsaugos

8. ministerijos, ministro įsakymais, medicinos, higienos normomis, Valstybinės ligonių kasos norminiais aktais, nacionaliniais ir tarptautiniais medicinos veiklos standartais, reglamentuojančiomis skyriaus darbo organizavimo tvarką, darbuotojų veiklą, įstaigos įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, šiais nuostatais bei kitais teisės aktais.

9.Įstaiga bendradarbiauja su kitomis sveikatos priežiūros, medicinos mokymo įstaigomis.

10.Šių nuostatų privalo laikytis visi skyriaus darbuotojai, pacientai ir lankytojai.

11.Pažeidusiems galiojančius nuostatus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, gali būti taikomos drausminės ar kitokio pobūdžio priemonės pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

12.Skyrius finansuojamas iš įstaigos biudžeto, privataus ir (ar) iš valstybinio socialinio draudimo lėšų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

13.Skyrius taip pat gali naudoti lėšas, gautas iš paramos ir labdaros, aukų, mokesčių už paslaugas, akcijų, aukcionų, asmeninių pacientų ar jų artimųjų įmokų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais numatytų finansavimo šaltinių.

14.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nemokamos paslaugos finansuojamos iš teritorinių ligonių kasų

15.Mokamos medicinos paslaugos ir patarnavimai skyriuje teikiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir kainas.

16.Skyriuje teikiamų mokamų medicinos paslaugų asortimentą ir tvarką nustato centro direktorius.

17.Skyriaus darbą koordinuoja ir kontroliuoja įstaigos administracija.

 II. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

18. Teikti pirminio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

19.Teikti gydymo, slaugos, atstatomąsias, kitas medicinos paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai yra netikslinga reabilitacija specializuotuose skyriuose.

III. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS FUNKCIJOS

 20.Gydyti asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis, neįgaliuosius, po traumų, galūnių amputacijos, kada reabilitacija specializuotuose skyriuose netikslinga, MN 80 – 2000.

21.Teikti slaugos paslaugas pagal MN 28: 2004 bei MN 57: 1998.

22.Teikti minimalias atstatomąsias paslaugas, padedančias pacientui išsaugoti individualų fizinį aktyvumą, palaikyti sutrikusias organizmo funkcijas taikant masažą, gydomąją kūno kultūrą, fizioterapiją ir kitas atstatomąsias priemones.

23.Atlikti tyrimus pagal medicininius parodymus ( šlapimo, hemoglobino, hematokrito, leukocitų, leukogramą, trombocitų skaičiaus, krešėjimo laiko, gliukozės kiekio kraujuje, cholesterolio kiekio, C reaktyvinio baltymo (CRB), arba eritrocitų nusėdimo greičio (ENG), kaprogramą, (testą slaptam kraujavimui nustatyti), elektrogramą.

24.Kviesti konsultantus, jei reikia specializuotos medicinos pagalbos, arba pacientą perkelti į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą, galinčią suteikti reikiamą pagalbą.

25.Jeigu įstaigoje ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams suteikti tuo pačiu metu vienodą gydymą, gydytojo pasirinktas gydymas yra mediciniškai pagrįstas ir nediskriminuojantis kitų pacientų.

26.Suteikti pacientams mokslu pagrįstas nuskausminančias priemones, kad jie nekentėtų dėl savos sveikatos sutrikimų.

 IV.SKYRIAUS PERSONALAS 

27.Skyriuje dirba sveikatos priežiūros specialistai ir pagalbinis personalas.

28.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 605, gydytojai ( medicinos gydytojas, bendrosios praktikos gydytojas, kiti).

29. Slaugos administratorius.

30.Slaugos personalas: bendrosios praktikos slaugytojas, (-ai); fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos specialistai, slaugytojo padėjėjas.

31.Socialinis darbuotojas.

32.Masažuotojas.

33.Kineziterapeutas.

34.Sveikatos psichologas .

35.Dietistas.

36.Pagalbinis personalas; valytojas,- ai.

37.Administracija gali įsidarbinti ir kitą personalą.

38.Skyriaus darbuotojų skaičius ir sudėtis privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinami skyriui keliami tikslai.

39.Labdaringų organizacijų nariai, studentai, neturintys medicinos išsilavinimo, įstaigos administracijos nustatyta tvarka gali dalyvauti pacientų slaugos procese.

V. SKYRIAUS PERSONALO PAREIGOS, ELGESIO NORMOS 

40.Teikti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas MN 80-2000 (skyriuje „Funkcijos“). Gydytojai ir slaugos darbuotojai gerbia pacientų asmens privatumą, pacientai gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai.

41.Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka teikti statistinius duomenis, pildyti sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus apskaitos dokumentus.

42.Laikytis sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų.

43.Darbuotojai privalo:

43.1 Laikytis darbo drausmės.

43.2. Gerbti kiekvieną pacientą, elgtis su juo taip, kad nežemintų jo orumo.

43.3. Laikytis medicinos darbuotojų profesinės etikos.

43.4. Saugoti ir be pagrindo neskleisti konfidencialios informacijos apie pacientą.

43.5. Pareigas vykdyti pagal atitinkamus pareiginius nuostatus, medicinines bei higienos normas ir vykdyti kitas pareigas, kurios tiesiogiai išplaukia iš darbinių pareigų atidaus, rūpestingo ir apdairaus vykdymo.

44.Apie priežastis, trukdančias ar apsunkinančias pareigų atlikimą darbe, nedelsiant pranešti padalinio vadovui ar įstaigos direktoriui.

VI. SKYRIAUS PERSONALO TEISĖS

45.Asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, gauti informaciją apie paciento sveikatos būklę iš sveikatos priežiūros įstaigos, į kurios sąrašą pacientas yra įsiregistravęs, taip pat iš tos įstaigos, kurioje pacientas gydėsi prieš tai.

46.Teikti siūlymus įstaigos administracijai, savivaldybei sveikatos gerinimo bei slaugos praktikos tobulinimo klausimais.

47.Kelti profesinę kvalifikaciją bei naudotis kitomis įstatymų ir teisės aktų numatytomis teisėmis ir socialinėmis garantijomis.

VII. PERSONALO ATSAKOMYBĖ

48.Skyriaus personalo padarytos klaidos, aplaidumas ar netinkamas funkcijų vykdymas, taip pat teisių bei kompetencijos viršijimas užtraukia drausminę, materialinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

VIII. BENDRADARBIAVIMAS

49.Skyriaus darbas grindžiamas profesiniu bendradarbiavimu.

50.Su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bendradarbiaujama pagal sutartis, prireikus kviečiami jų specialistai konsultantai.

51.Skyriaus personalas pagal galiojančius įstatymus ir nustatytą tvarką teikia informaciją kitoms įstaigoms ir institucijoms.

IX. SKYRIAUS DARBO IR POILSIO REŽIMAS

52.Kasdieninio darbo trukmė palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nustatoma pamainų grafikais.

53.Darbo grafikus sudaro skyriaus slaugos administratorė, tvirtina padalinio vadovas.

54.Skyriaus personalas dirba pamainomis pagal jiems nustatytą slenkantį darbo grafiką.

X. SKYRIAUS PATALPOS, ĮRANGA BEI PAGALBINĖS PRIEMONĖS

55.Patalpos turi atitikti HN 47: 1995 medicinos įstaigos reikalavimus.

56.Patalpų išdėstymas turi atitikti jų paskirtį.

57.Įranga bei pagalbinės priemonės turi atitikti kokybės reikalavimus ir standartus.

58.Nesant įrangos tyrimams atlikti, įstaiga gali sudaryti sutartis su kitomis gydymo įstaigomis. (1 priedas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui privalomos įrangos sąrašas).

59.Gali būti ir kitų papildomų patalpų, įrangos bei skyrių ( tarnybų ), atitinkančių kokybės reikalavimus bei standartus.

XI. NEMOKAMŲ IR MOKAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO IR APMOKĖJIMO TVARKA

60.Įstaigoje teikiamos nemokamos gydymo išlaidas apmoka Valstybinė ligonių kasa ir mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

61.Būtinoji medicininė pagalba teikiama nemokamai visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems leidimą nuolatinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal būtinosios pagalbos paslaugų sąrašą ( LR SAM 2004-04-08 Įsakymas Nr. 208).

62.Europos Sąjungos šalių narių piliečiams pagal būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką, nustatytą LR SAM 2004-04-08 įsakymu Nr. 208 ir LR SAM 2004-04-08 įsakymu Nr. V -205.

63.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus personalas savo kompetencijos ribose nemokamą būtinąją pagalbą teikia skyriuje stacionarizuotiems pacientams.

64.Siekiant užtikrinti tinkamą teikiamų paslaugų kokybę, slauga ir procedūros atliekamos vadovaujantis įstaigoje patvirtintais procedūrų atlikimo aprašymų dokumentais.

65.Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos teikia ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai ( juridiniai ir fiziniai asmenys) privalo sumokėti ( Sveikatos sistemos įstatymo 11 str. 2d. 2p.: Žin., 1998, Nr. 112 – 3099).

66.Mokamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, teikiamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose ( toliau sveikatos priežiūros įstaigos), priskiriamos paslaugos, kurių išlaidos nekompensuojamos iš:

67.Valstybės ir savivaldybių biudžetų.

68.Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

69.Valstybės, savivaldybių, įmonių ir kitų organizacijų sveikatos fondų bei lėšų, skirtų sveikatos programoms finansuoti.

70.Už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( toliau mokamos paslaugos), kurios suteikiamos sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, moka patys pacientai arba už juos gali sumokėti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys bei savanoriškojo draudimo įstaigos, kai:

71.Pacientas neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ar neturėdamas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo ( jei teisės aktuose nėra numatytos kitos sąlygos), pats kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl paslaugų suteikimo.

72.Paciento pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos ( kitų specialistų konsultacijos, procedūros, tyrimai). Prie papildomų paslaugų priskiriamos paslaugos, kurias pasirenka savo iniciatyva pats pacientas ir jos nėra susijusios su pagrindinės ligos (diagnozuotos) gydymu, o priklauso kitam lydinčiam susirgimui ( ligai) ir gali būti teikiamos tik leidus tuo metu gydančiam gydytojui.

73. Įstaiga yra išnaudojusi lėšas (lėšų limitą), numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa, ir įstaigos administracija matomoje vietoje yra paskelbusi, kad laikinai, dėl lėšų trūkumo, negali teikti tam tikrų planinio gydymo ir slaugos paslaugų, o apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu pacientas, norėdamas gauti paslaugą skubos tvarka, sutinka pats už ją sumokėti – apmokamos ne didesnėmis nei Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 29 įsakymu Nr. 178 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybinėse ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainynu Nr. 96-11-2 ( 2 priedas) .

74.Pacientams ir klientams mokamos paslaugos teikiamos ne eilės tvarka, neribotam laikui ir nepriklausomai nuo jų deklaruotos gyvenamos vietos.

75.Apmokėjimo tvarka už palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje teikiamas mokamas ir kitas papildomas paslaugas numatyta kituose įstaigos vidaus dokumentuose.

XII. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS PACIENTŲ HOSPITALIZAVIMO TVARKA IR KRITERIJAI

76.Pacientai stacionariniam palaikomajam gydymui ir slaugai į skyrių gali atvykti:

76.1. Siunčiami: gydytojų, dirbančių valstybinėse ar viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

76.2. Gydytojų, dirbančių privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis

76.3. Patys be siuntimo ( mokamoms paslaugoms), turintys gydančiojo gydytojo nukreipimą ( forma Nr. F 027/a).

77. Nukreipimą pacientui (ligoniui ) turi teisę išduoti ambulatorinės arba stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas.

78. Nukreipime ( forma Nr. F 027/a) siunčiantis gydytojas nurodo: diagnozę ( pažymint ligos kodą pagal TLK – 10 ), trumpą anamnezę, atliktus tyrimus ( klinikinį kraujo, šlapimo, pagal parodymus EKG, krūtinės ląstos rentgenogramą ir kt. ).

79.Pacientai į skyrių hospitalizuojami, kai yra galutinė diagnozė ir nereikalingas papildomas ištyrimas. Pacientui, susirgus kitoms ligomis stacionare, jei reikia specializuotos pagalbos, per tris dienas turi konsultuoti specialistas arba jie perkeliami į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

80.Pacientai kreipiasi į įstaigą savo laisvu apsisprendimu.

81.Jeigu pacientas kreipiasi ne pagal profilį, jam paaiškinama kur kreiptis.

82.Pacientai registruojami telefonu iš anksto arba atvykę į įstaigą.

83.Pirmumo teise hospitalizuojami pacientai reikalingi paliatyvios slaugos, sergantys onkologinėmis ligomis, vieniši.

84.Hospitalizavimo klausimą sprendžia direktorius, sveikatos priežiūros vadovas ir ( ar) įstaigos vadovo sudaryta sveikatos priežiūros specialistų komisija.

85.Pacientai turi pateikti šiuos dokumentus:

85.1. Pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

85.2. Taip pat vieną iš šių dokumentų: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ( galiojantį), bedarbio registracijos pažymėjimą su darbo biržos spaudais, pensininko pažymėjimą, invalidumo pažymėjimą, privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimą.

86.Paciento trukmę stacionare lemia:

86.1.Stacionarinių gydymo ir slaugos paslaugų poreikis.

86.2. Objektyvi paciento būklė.

86.3. Ligos eiga ir sunkumas.

87.Išvadas apie paciento slaugos ir gydymo stacionare tolesnį poreikį pateikia:

87.1. Gydantis gydytojas.

87.2. Slaugos administratorė, bendrosios praktikos slaugytojos.

87.3. Iškilus neaiškumui, sveikatos priežiūros vadovas ir (ar) direktoriaus sudaryta sveikatos priežiūros specialistų komisija.

XIII. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS PACIENTŲ TEISĖS

88.Pacientai apsidraudę arba apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, pateikę reikiamus dokumentus, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos fondo lėšų tik tada, jei įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

89.Ligonių besigydančių palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje teisės užtikrinamos pagal Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas.

90.Pacientai turi teisę gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, nevaržant jų teisių dėl lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių.

91.Pacientas turi teisę į jo garbę ir orumą nežeminančias sąlygas ir įstaigos personalo pagarbų elgesį teikiant paslaugas pacientui bei jam mirus.

92.Pacientai informuojami apie įstaigoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.

93.Būtinoji medicinos pagalba pacientui suteikiama neatidėliotinai.

94.Pacientai informuojami apie juos gydančio gydytojo ir slaugančio darbuotojo vardą, pavardę, pareigas ir kvalifikaciją.

95.Pacientai informuojami apie įstaigos tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jų buvimu toje įstaigoje.

96.Pacientai hospitalizuojami tik jų pačių sutikimu.

97.Paciento teisės:

97.1. Paciento gyvybės ir sveikatos gynimo principas.

97.2. Kitų asmenų gyvybės ir sveikatos gynimo principas.

97.3. Asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos principas ( taip pat ir po mirties).

97.4. Paciento interesai ir jo gerovė svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus principas.

97.5. Informuoto paciento sutikimo gydytis principas.

97.6. Nepilnamečio asmens interesų viršenybės prieš tėvų valdžią principas.

97.7. Pasirinkimo ( įstaigos, gydymo, metodo, atstovo, žinojimo) laisvės principas.

97.8. Sąmoningos atsakomybės už save ir savo sveikatą principas.

97.9. Negalinčio pilnai išreikšti savo valios paciento įmanomai didesnis dalyvavimas visais atvejais principas.

98.Pacientas valią išreikšti gali: žodžiu, raštu, veiksmu (gestais).

99.Teisės, nustatytas kituose teisės aktuose

100.Teisė į sveikatos priežiūrą.

101.Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, gydytoją, slaugos darbuotoją.

102.Pacientai turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę.

103.Informacija apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę pacientui pateikiama jam suprantama forma.

104.Informuodamas apie gydymą, gydytojas paaiškina pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo.

105.Informacija neteikiama pacientui prieš jo valią, tačiau toks jo noras turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą pažymima jo ligos dokumentuose.

106.Ligos dokumentuose paciento rašytinis patvirtinimas privalomas:

106.1. Sutikimo gydytis atšaukimas.

106.2. Pasirenkant gydymo ar diagnostikos metodiką ( kai laikantis sveikatos priežiūros normų galima rinktis).

106.3. Pareikšta valia, kai pasinaudoja savo teise nežinoti.

106.4. Įgaliojimas paciento atstovui pagal pavedimą.

106.5. Sutikimas kitam asmeniui suteikti apie pacientą konfidencialią informaciją.

106.6. Patvirtinimas, kad jam išaiškintas sprendimo išrašyti iš sveikatos priežiūros įstaigos ar siųsti į kitą sveikatos priežiūros įstaigos pagrįstumas.

106.7. Patvirtinimas, kad susipažino su pacientų vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigomis ir teisėmis.

106.8. Sutikimas dėl paslaugų, neįtrauktų į sveikatos priežiūros paslaugų sutartį.

107.Pacientai turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.

108.Pacientai nėra gydomi ar jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga prieš jų valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip.

109.Be pacientų sutikimo negalima jo panaudoti mokymo procese, moksliniuose ir medicinos bandymuose.

110.Jeigu pacientai yra nepilnamečiai, tokį sutikimą duoda vienas iš tėvų ar įstatyminis atstovas ir rajono, miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba.

111.Nepilnamečiai pacientai informuojami apie gydymą ir, jeigu jis pagal savo amžių ir išsilavinimo lygį gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą ( apie tai sprendžia gydantis gydytojas), nepilnametis negali būti gydomas prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip. Gydytojas parenka gydymo metodus labiausiai atitinkančius nepilnamečio interesus.

112.Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą, jeigu pacientas yra be sąmonės ar dėl kitos priežasties negalima sužinoti jo valios ir gresia rimtas pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tokia medicinos pagalba suteikiama ir be paciento sutikimo.

113.Paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai vertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

114.Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą, kuriai yra būtinas paciento įstatyminio1atstovo sutikimas, ji teikiama ir be įstatyminio atstovo sutikimo, jei jo negalima gauti laiku arba įstatyminis atstovas atsisako duoti sutikimą, o gydančio gydytojo ar slaugos darbuotojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus ar yra pavojus jo gyvybei.

115.Apie tai turi būti pažymima paciento ligos istorijoje.

116.Jeigu paciento įstatyminis atstovas atsisako duoti sutikimą gydymui, kuris nėra skubus, o gydančio gydytojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, tokiam gydymui sutikimą turi teisę duoti sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisija ar Lietuvos medicinines etikos komitetas. Į šią komisiją ar komitetą kreipiasi sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas.

117.Teisė skųstis.

118.Nepatenkinti skyriaus sveikatos priežiūros paslaugomis pacientai turi teisę kreiptis į įstaigos vadovą atsakingą už sveikatos priežiūrą šioje įstaigoje.

119.Manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, turi teisę raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, o nepatenkintas jam pateiktu atsakymu, gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

120.Į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą turi teisę pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, LR Civilinio kodekso, LR Draudimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir tvarką.

121.Privataus gyvenimo neliečiamumas.

122.Pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie pacientų gyvenimo faktus renkama ligos istorijai pacientų sutikimu ir jei, gydančio gydytojo nuomone, tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ir slaugyti.

123.Sutikimas nėra būtinas, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą.

124.Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientus laikoma konfidencialia net ir po pacientų mirties.

125.Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint raštišką paciento sutikimą arba jei tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

X IV. PACIENTŲ IR JŲ ARTIMŲJŲ PAREIGOS

 Pacientai privalo:

126.Atvykti į įstaigą registracijos dokumente nurodytu laiku. Laiku sumokėti už suteiktas paslaugas.

127.Pagarbiai elgtis personalo atžvilgiu.

128.Įstaigoje ir jos teritorijoje nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotikų.

129.Laikytis asmens higienos reikalavimų.

130.Vykdyti gydytojo nurodymus dėl ligos (-ų) gydymo, slaugos  bei profilaktikos.

131.Elgtis taip, kad netinkami veiksmai neužtęstų ligos.

132.Naudoti medicinos personalo paskirtus vaistus, neslėpti, neišpilti ir neišmesti jų.

133.Elgtis mandagiai, drausmingai, neįžeidinėti gydytojų ir kito medicinos personalo.

134.Pateikti gydytojui prašant reikiamus duomenis apie ligos diagnozę, atliktus tyrimus, taikytą gydymą.

135.Informuoti gydytoją apie sveikatos būklės pasikeitimus gydymo metu, gydymo metodų ne toleravimą.

136.Vykdyti gydytojo ir slaugos personalo nurodymus saugos darbe taisyklių, apsaugančių pacientų sveikatą ir gyvybę diagnostinio ir gydomojo proceso ir slaugos metu. Taip pat priešgaisrinės saugos ir saugaus eismo pėstiesiems reikalavimų Centro teritorijoje.

137.Už nurodymų nevykdymą pacientai gali būti įspėti, o toliau nevykdantys nurodymų bei statantys save ir kitus į pavojų ir išrašyti iš skyriaus.

138.Laikytis šių palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatų.

Pacientų artimieji privalo:

139.Lankyti pacientus lankymo taisyklėse numatytu laiku.

140.Nenešti savo artimiesiems nerekomenduojamų arba draudžiamų maisto produktų ir alkoholinių gėrimų.

141.Savo apsilankymu nesukelti nepatogumų kitiems palatos pacientams.

142.Atnešus artimajam vaistus, atiduoti personalui, nepalikti paciento spintelėje.

143.Nepalikti pas pacientą pinigų arba vertingų daiktų.

144.Pasiimant pacientą į namus pranešti personalui.

XV. INFORMACIJOS PACIENTUI IR KITIEMS FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS APIE JO SVEIKATOS BŪKLĘ TEIKIMO TVARKA

145.Ši tvarka reglamentuoja VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras (toliau tekste – centro) informacijos apie paciento sveikatos būklę, diagnozes ir gydymą, taip pat visos kitos informacijos apie pacientą, teikimą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sąlygas ir terminus.

146.Įstaigos gydytojai ir slaugos darbuotojai pildo būtinus pacientų gydymui ir slaugai medicininius dokumentus, patvirtintus Sveikatos apsaugos ministerijos ir juos saugo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

147.Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas (teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo organai, institucijos, kontroliuojančios gydymo įstaigas, kitos sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms įstatymų suteikta teisė rinkti ir gauti informaciją apie pacientą.

148.Pacientas norėdamas gauti informaciją, (išrašai iš ligos istorijos, pažyma, rentgeno nuotraukos ir pan.) kreipiasi į Centro sekretoriatą ir pateikia tapatybę liudijantį dokumentą.

149.Jei dėl informacijos ar oficialaus dokumento gavimo kreipiasi pareiškėjo atstovas, kurio vardu jis kreipiasi, jis privalo pateikti dokumentą patvirtinantį jo įgaliojimų turinį ir apimtį, bei paciento raštišką sutikimą.

150.Teikiamą informaciją apie pacientą pasirašo gydantis ar gydęs gydytojas ir skyriaus, kuriame yra ar buvo gydomas (konsultuojamas) pacientas, vadovas. Lydraštį pasirašo direktorius  arba jo įgaliotas asmuo.

151.Pareiškėjo prašymai ir Centro atsakomieji raštai registruojami bendra tvarka sekretoriate.

152.Informacija apie pacientą pateikiama ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.

153.Pareiškėjas už jam pateiktą medicininę dokumentaciją ( pažymas) apmoka pagal įstaigoje numatytą tvarką. Jei medicininė dokumentacija siunčiama pareiškėjui paštu ar per kurjerių paštą, pareiškėjas už teikiamą medicininę dokumentaciją apmoka iš anksto centro kasoje pagal patvirtintus įkainius.

154.Kitos institucijos už informaciją atsiskaito pagal Centro pateiktą sąskaitą. Su draudimo kompanija gali būti pasirašyta informacijos apie pacientą teikimo sutartis.

155.Pacientui pageidaujant, pateikiama ligos istorijos ar kitų jo medicininių dokumentų kopijos, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia gydantis gydytojas ar gydytojų konsiliumas).

156.Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydytojas pažymi ligos istorijoje.

157.Gydytojas paaiškina pacientui įrašų ligos istorijoje reikšmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas ištaiso, užbaigia, panaikina, paaiškina ir (ar) pakeičia netikslius, neišsamius dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Jeigu gydytojas nesutinka su tokiu paciento reikalavimu, tai apie paciento pageidavimo pagrįstumą sprendžia gydytojų konsiliumas.

158.Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams pateikiama jiems suprantama forma.

159.Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio ir jo tėvų ar globėjų, gydantis gydytojas, pateikdamas informaciją, vadovaujasi nepilnamečio paciento interesais.

160.Nepilnametis pacientas, kuris, gydytojo nuomone gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo. Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu informuoja nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

161.Jeigu nepilnametis yra hospitalizuotas, apie tai informuojami jo tėvai ar globėjai.

162.Nepilnamečio paciento tėvai ar globėjai turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento dokumentais, jeigu tai neprieštarauja šių taisyklių 159 ir 160 dalių reikalavimams. Psichikos ligonio atstovo teisę susipažinti su paciento dokumentais nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

163.Reikalavimai dėl informacijos konfidencialumo netaikomi, kai susipažinti su informacija kreipiasi teismas, Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisija ar kitos valstybės institucijos, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą.

164.Pacientų dokumentuose esančios informacijos panaudojimo moksliniam tiriamajam darbui ir studentams mokyti tvarką, nustato Lietuvos medicinos etikos komitetas.  Šiais tikslais naudojant informaciją gerbiamas paciento asmens privatumas.

XVI. MIRTIES LIUDIJIMO IŠDAVIMO TVARA

165.Medicininis mirties liudijimas ( forma Nr. 106/a ) yra gydytojo išduodami dokumentai, patvirtinantys nustatytą žmogaus mirties faktą ir būtini mirčiai įregistruoti.

166.Medicininis mirties liudijimas Lietuvos Respublikoje išrašomas valstybine kalba, o esant reikalui ir užsienio kalbomis.

167.Medicininis mirties liudijimas išduodamas mirusiojo giminėms.

168.Medicininį mirties liudijimą išduoda :

168.1. Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, gydęs gydytojas, remdamasis turimais medicininiais dokumentais, jei mirtis įvyko stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, smurtas neįtariamas, pakankamai aiški patologinės anatomijos tyrimas, t.y. jei

“Asmens mirties sveikatos priežiūros įstaigoje akte“ ( forma Nr. 017 – 1/a) yra įstaigos administracijos rezoliucija „ atiduoti be autopsijos „.

169.Jeigu nustatęs mirties faktą asmuo įtaria smurtą (nužudymą, savižudybę, nelaimingą atsitikimą ar kita) arba nenustatyta mirusiojo asmenybė, medicininiuose dokumentuose jis aprašo lavono apžiūros duomenis, su lavonu atliktus veiksmus, manipuliacijas, nurodo žinomas aplinkybes bei savo įtarimus ir skubiai informuoja teisėsaugos institucijas (policiją ar prokuratūrą), kad būtų organizuotas teisės medicinos tyrimas.

170.Jeigu gydytojas teisės medicinos ekspertas, apžiūrėjęs lavoną, neįtaria smurto ir teisės medicinos ekspertizė nebuvo skirta, medicininį mirties liudijimą išduoda:

170.1. Gydytojas teisės medicinos ekspertas, remdamasis medicininių dokumentų (gydymo stacionare istorija, f.003/a) duomenimis.

170.2. Gydytojas teisės medicinos ekspertas, negavęs 170.1. punkte nurodytų duomenų, išduoda medicininį mirties liudijimą, tik visiškai ištyręs lavoną (atlikęs autopsiją).

171.Galutinis medicininis mirties liudijimas išduodamas, jei medicininio mirties liudijimo išrašymo metu pakankamai aiški ir įrodyta medicininių tyrimų duomenimis mirties priežastis, remiantis turimais klinikiniais duomenimis, medicininiais dokumentais bei lavono teisės medicinos ekspertizės ar patologinės anatomijos tyrimo duomenimis.

172.Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas, jei medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nėra pakankamai aiški ir įrodyta medicininių tyrimų duomenimis mirties priežastis ir jai nustatyti reikia papildomų lavono audinių, skysčių ir kitų tyrimų. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per mėnesį turi būti pakeistas galutiniu.

173.Artimiesiems ar įstatymu numatytiems atstovams, pateikus asmens dokumentus skyriaus gydytojui ar bendrosios praktikos slaugytojai ir pasirašius medicininio mirties liudijimo šaknelėje, išduodamas mirties liudijimas. Mirties liudijimo šaknelė saugoma įstaigos archyve 25 metus.

174.Draudžiama atiduoti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos mirusįjį, neišrašius medicininio mirties liudijimo.

175.Medicininis mirties liudijimas išduodamas tą pačią dieną, kurią dėl jo kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Jei atliekamas lavono patologinės anatomijos ar teisės medicinos tyrimas, mirties liudijimas išduodamas, atlikus makroskopinę tyrimo dalį (skrodimą).

176.Medicininis mirties liudijimas išduodamas poilsio ir švenčių dienomis. Jei atliekamas lavono patologinės anatomijos ar teisės medicinos tyrimas, mirties liudijimas išduodamas, atlikus makroskopinę tyrimo dalį (skrodimą).

XVII. GINČŲ IR KONFLIKTŲ TARP SKYRIAUS DARBUOTOJŲ IR PACIENTŲ SPRENDIMO TVARKA

177.Už ginčų, konfliktų ir prašymų priėmimo ir jų nagrinėjimo tvarkos laikymąsi atsako įstaigos direktorius.

178.Direktorius įsakymu paskiria atsakingą asmenį už skundų, prašymų priėmimą ir jų nagrinėjimą.

179.Žodiniai prašymai priimami tik tuo atveju, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nepažeidžiant pareiškėjo ir institucijos interesų.

180.Raštiški pacientų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai turi būti pasirašyti, be to, nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė ir adresas (arba darbo ar mokymosi vieta) kuriuo pareiškėjas pageidautų gauti atsakymą ir telefonas ( jei turi). Nepasirašyti ir be šių duomenų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai pripažįstami anoniminiais ir nenagrinėjami.

181.Pakartotiniai prašymai tuo pačiu klausimu, į kuriuos buvo atsakyta, nenagrinėjami.

182.Raštiški pacientų pareiškimai registruojami žurnale, dedamas registracijos spaudas su gavimo data ir registracijos numeriu.

183.Kilus ginčui ar konfliktui tarp skyriaus darbuotojų ir pacientų ne dėl įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ar jų kokybės, pacientai turi teisę kreiptis į skyriaus, kuriame kilo ginčas ar įvyko konfliktas, vadovą.

184.Jei ginčo ar konflikto nepavyksta išspręsti, pacientas gali kreiptis raštu į įstaigos administraciją. Administracija į pacientų kreipimąsi atsako ne vėliau kaip per 10 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato vėlesnius terminus.

185.Įstaigos vadovas, nagrinėdamas pacientų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, privalo:

185.1. Išnagrinėti pareiškimų, skundų ir pasiūlymų esmę, prireikus išreikalauti papildomų dokumentų, imtis kitų priemonių klausimams objektyviai išspręsti.

185.2. Raštu ar žodžiu (pagal pareiškėjų pageidavimą) pranešti pacientams, kokie priimti sprendimai dėl jų pareiškimų, skundų ar pasiūlymų, o jeigu pareiškimas, skundas ar pasiūlymas atmetamas, nurodyti atmetimo motyvus ir paaiškinti tokio sprendimo apskundimo tvarką.

185.3. Analizuoti ir apibendrinti gautus pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, juose pareikštas kritines pastabas, šalinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių pažeidžiamos pacientų teisės ir įstatymų ginami jų interesai.

186.Įstaigos vadovas atsakymą į pareiškimą, skundą ar pasiūlymą privalo pateikti pareiškėjui per dešimt dienų. Jeigu įstaiga pajėgi išspręsti pasiūlymuose iškeltus klausimus, vadovas per dešimt dienų persiunčia juos pagal priklausomybę, pranešdamas apie tai pareiškėjams .

187.Kiekvienas pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka raštu gali kreiptis ir pateikti įstaigos vadovui pareiškimą dėl teikiamų medicinos paslaugų kokybės, jo teisių pažeidimo ar padarytos žalos sveikatai. Įstaigos vadovas ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui ar jo atstovui apie nagrinėjimo rezultatus.

188.Pacientas (jo atstovas), nesutinkantis su prašymo nagrinėjimo rezultatais, gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

189.Šių institucijų, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų sprendimus ir veiksmus (neveikimą) pacientas (jo atstovas) turi teisę apskųsti teismui.

XVIII. PACIENTŲ BRANGIŲ DAIKTŲ SAUGOJIMO TVARKA

190.Brangiais daiktais laikomi : laikrodžiai, dantų protezai, dirbiniai iš tauriųjų metalų, pinigai ir vertybiniai popieriai.

191.Planine tvarka hospitalizuodami pacientai informuojami, kad jo vertybės įstaigoje nebus saugomos.

192.Pacientų, atvežtų iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių dantų protezų ir pinigų registravimo ir saugojimo tvarka numatyta pacientų vidaus tvarkos taisyklėse.

XIX. DARBŲ SAUGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ TEISĖS AKTŲ IR NORMINIŲ DOKUMENTŲ NUOSTATOS

193.Pagrindinės darbų saugos nuostatos reglamentuotos LR Vyriausybės, SAM įstatymuose, įstaigos įstatuose, higienos normose: HN 39-1994, HN 47-1995, HN 66-2000, personalo pareiginėse instrukcijose, darbų saugos instrukcijose.

194.Kiekvienas darbuotojas asmeniškai atsakingas už savo pareigų vykdymą pagal darbo sutartį ir pareigines instrukcijas.

195.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus patalpos ir naudojami aparatai atitinka saugaus darbo taisyklių reikalavimus.

196.Skyriuje naudojamos tik aprobuotos tyrimo ir gydymo metodikos, naudojami tik tvarkingi gydymui ir slaugymui skirti medicinos gaminiai ( aparatūra, įranga).

197.Siekiant užtikrinti pacientų saugumą gydymo procese naudojami tik LR registruoti medikamentai

198.Skyriuje yra medikamentų  rinkiniai skubios medicinos pagalbai teikti.

199.Darbo saugos klausimus sprendžia ir organizuoja ūkio tarnybos vadovas.

XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

200.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatai įsigalioja nuo jų paskelbimo datos.

201.Nuostatai neprieštarauja įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms.

202.Skyriuje dirbantys žmonės gerbia vienas kitą, saugo įstaigos turtą ir neišduoda profesinių paslapčių.

Parengė Nijolė Jakubaitienė

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatai (Dokumentas PDF formatu)

VŠĮ ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO

GLOBOS SKYRIAUS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Globos skyrius (toliau vadinamas „skyriumi“) yra VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro struktūrinis padalinys, teikiantis stacionarias socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ar suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, vienišiems, kurių artimieji dėl objektyvių priežasčių negali prižiūrėti. Skyriuje apgyvendinami Alytaus miesto gyventojai, deklaravę savo gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje.
2. Skyrius nėra juridinis asmuo.
3. Skyriaus steigėja Alytaus miesto savivaldybė.
4. Skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais, poįstatyminiais aktais, steigėjo sprendimais ir šiais nuostatais.
5. Bendradarbiauja su kitų savivaldybių socialinės paramos skyriais, sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų  įstaigomis ir kt.

I SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI

6. Skyriaus tikslas yra patenkinti neįgalių žmonių gyvybinius poreikius, sudaryti žmogaus orumą nežeminančias gyvenimo sąlygas, saugoti ir ginti jų teises bei interesus, skatinti sugebėjimą pasirūpinti savimi, bei pagal galimybes padėti integruotis į visuomenę.

7. Skyriaus  uždaviniai:

7.1. teikti gyventojams kompleksinę pagalbą, tenkinant asmens gyvybinius poreikius;

7.2. tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno gyventojo reikmes, užtikrinant gyventojams pasirinkimo teisę, realizuojant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę skyriaus gyventojo ryšiams su bendruomene;

7.3. rūpintis, kad skyriaus gyventojas galėtų realizuoti savo teises, dalyvautų saviraiškos, savęs aktyvinimo ir skyriaus vidaus gyvenime bei bendruomenės veikloje;

7.4. rūpintis sukūrimu gyvenimo sąlygų, kiek galima artimesnių namų aplinkai.

III. SKYRIAUS  FUNKCIJOS IR PAREIGOS

8. Skyriaus  pagrindinės funkcijos:

8.1. suteikti skyriaus gyventojams gyvenamąjį plotą pagal nustatytas normas, aprūpinti reikalingu inventoriumi;

8.2. teikti skyriaus gyventojams socialinės globos paslaugas, atitinkančias kiekvieno asmens savarankiškumo lygį, pagal sudarytus individualius socialinės globos planus;

8.3. už asmens pageidavimu suteiktas papildomas paslaugas skyriaus gyventojas moka pagal nustatytą tvarką;

8.4. atstovauti skyriaus gyventojų interesus valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei visuomeninėse organizacijose;

8.5. tarpininkauti, kad gyventojai atliktų pilietines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka;

8.6. pagal nustatytas normas organizuoti racionalią, specialią, dietinę mitybą, atsižvelgiant į gyventojų amžių, sveikatos būklę bei individualius poreikius;

8.7. organizuoti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinančias asmens fizinę ir psichinę sveikatą, pagal nustatytą normą aprūpinti medikamentais;

8.8. nustatyta tvarka aprūpinti skyriaus gyventojus kompensacinės techninės pagalbos priemonėmis neįgaliesiems;

8.9. laikytis sanitarinio, higieninio ir prieš epideminio režimo;

8.10. organizuoti skyriaus gyventojų kasdieninių gyvenimo įgūdžių ugdymą, darbinę veiklą, laisvalaikį ir užimtumą taip, kad jie būtų palaikomi, skatinami ir motyvuojami būti kuo savarankiškesni;

8.11. tvarkyti skyriaus gyventojų apskaitą, asmens bylas, asmens sveikatos bylas, kitą reikalingą dokumentaciją;

8.12. nustatyta tvarka vykdyti statistinę apskaitą.

9. Skyriaus pareigos:

9.1. užtikrinti skyriaus gyventojams socialinės globos kokybę ir socialinės globos normų laikymąsi;

9.2. garantuoti skyriaus gyventojams nuolatinę specialistų priežiūrą;

9.3. užtikrinti saugią, gerai sutvarkytą, skyriaus gyventojų specialiems poreikiams tenkinti pritaikytą aplinką, reikalingą jų kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti;

9.4. užtikrinti, kad skyriuje dirbtų kvalifikuotas personalas;

9.5. vykdyti organizacinę, ūkinę ir finansinę skyriaus veiklą, valstybės biudžeto ir kitų lėšų efektyvų panaudojimą pagal paskirtį, materialinių vertybių apsaugą;

9.6. garantuoti skyriaus finansinių ir statistinių apskaitų teisingumą

10. vykdyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės sprendimus, šiuos nuostatus, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus poįstatyminius aktus.

 IV. GYVENIMO SKYRIUJE TVARKA IR SĄLYGOS

11. Asmuo siunčiamas į skyrių ilgalaikei socialinei  globai, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka priimtu sprendimu dėl socialinės globos asmeniui skyrimo.

12. Į skyrių priimami asmenys ilgalaikei socialinei globai, turintys steigėjo siuntimą ir kitus apgyvendinimui socialinės globos įstaigoje reikalingus dokumentus.

13. Į skyrių nepriimami asmenys su šiomis kontraindikacijomis:

13.1. agresyvaus elgesio, keliantys pavojų sau ir aplinkiniams;

13.2. ūmiais infekciniais bei somatiniais susirgimais;

13.3. aktyviąja tuberkulioze;

13.4. odos infekcinėmis ligomis;

13.5. lytiškai plintančiomis ligomis;

13.6. sergantys AIDS;

13.7. lėtiniu alkoholizmu ar narkomanija.

14. Naujai atvykusį gyventoją Globos skyriaus socialinis darbuotojas supažindina su gyventojų teisėmis ir pareigomis, su Vidaus tvarkos taisyklėmis.
15. Priimant veiksnų asmenį į globos įstaigą tarp asmens ir globos įstaigos administracijos ( jos įgalioto asmens) sudaroma dvišalė sutartis, kurioje turi būti numatytos gyvenimo sąlygos, šalių teisės ir pareigos, apmokėjimo už paslaugas sąlygos ir tvarka.
16. Asmenys kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į jų sveikatą, amžių, lytį, poreikius.
17. Skyriaus  gyventojams pensijos mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
18. Mokėjimo už socialinę globą dydis skyriaus gyventojams nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Naujai atvykęs gyventojas ar jį atstovaujantis asmuo (globėjas, rūpintojas ir kt.) pirmą  mėnesį ( pagal faktiškai gyventą laiką)už gyvenimą Globos skyriuje susimoka grynais pinigais.
20. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų  jiems nustatyto  mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
21. Gyventojas iš skyriaus gali išvykti laikinai (iki 3 mėn. per metus) ar visam laikui, jai jis yra veiksnus ir pats to nori. Jei asmuo išvyksta ilgiau nei 3 dienoms, išvykimo terminas ir sąlygos įforminamos raštu. Neveiksnus ar ribotai veiksnus gyventojas visam laikui išvykti gali tik pas teismo paskirtą globėją ar rūpintoją.
22. Gyventojams turi būti sudarytos sąlygos saugiai laikyti asmeninius daiktus ir pinigus. Asmens pinigai ir materialinės vertybės administruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija užtikrina asmens interesus saugant, naudojant ir apskaitant asmens pinigus ir materialines vertybes
23. Centro administracija, išleisdama gyventoją savarankiškam gyvenimui, turi įsitikinti, kad asmeniui bus užtikrintos paslaugos bendruomenėje, jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas ir galės gyventi savarankiškai.
24. Išvykstant iš skyriaus savarankiškam gyvenimui, gyventojui grąžinami dokumentai, asmeniniai daiktai ir vertybės, kurios buvo saugomos skyriuje, pažyma apie buvimo laiką skyriuje.
25. Savavališkai pasišalinus gyventojui iš skyriaus (arba įvykus nelaimingam atsitikimui), administracija nedelsdama praneša policijos komisariatui, artimiesiems bei steigėjui.
26. Gyventojams, sistemingai pažeidinėjantiems skyriaus vidaus ir viešąją tvarką, gali būti taikomos administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės įstatymų nustatyta tvarka.
27. Gyventojas už vidaus tvarkos taisyklių ar teisėtvarkos pažeidimus gali būti pašalintas iš skyriaus:

27.1. pagrindas inicijuoti pašalinimą – nemažiau kaip 3 raštu įforminti ir VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre užregistruoti grubūs Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai ar gyvenamosios vietos teisėsaugos įstaigoje registruoti asmens pažeidimai. Svarstant pašalinimo iš Globos skyriaus klausimą, turi dalyvauti pats gyventojas;

27.2. šį klausimą svarsto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Alytaus miesto savivaldybės socialinių  paslaugų skyrimo komisija;

27.3. ginčai, kilę dėl pašalinimo iš Globos skyriaus, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

28. Jei skyriaus  gyventojas, būdamas veiksnus, padaro materialinę žalą fiziniam ar juridiniam asmeniui, turi ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
29. Globos skyriuje sudarytos sąlygos veikti Gyventojų tarybai, kuri atstovauja skyriaus bendruomenės nariams.

V. DARBO SANTYKIAI IR APMOKĖJIMAS

30. Skyriaus darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas ir kiti teisės aktai.

31. Skyriaus darbuotojų darbo užmokestis nustatomas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

1. SKYRIAUS  LĖŠŲ ŠALTINIAI
2. Įstaigos lėšų šaltiniai:

32.1. Lietuvos  Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

32.2. savivaldybių biudžetų lėšos;

32.3. paslaugų gavėjų mokėjimai;

32.4. kitos teisėtai įgytos lėšos.

33. Skyrius, gerindamas skyriaus gyventojų buitines ir materialines gyvenimo sąlygas, gali dalyvauti programose ir teikti projektus tikslinei paramai gauti jiems įgyvendinti.

VII. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ

34. Skyriaus finansinės-ūkinės veiklos kontrolę vykdo steigėjas, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, Finansų ministerija, Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba ir kitos institucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atliekančios kontrolę.
35. Įstaigos administracija privalo pateikti steigėjui, valstybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su skyriaus veikla susijusius dokumentus.
36. SKYRIAUS  REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
37. Skyrių reorganizuoja ir likviduoja Alytaus miesto savivaldybė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Steigėjas atsako už tolesnį neįgaliųjų globos tęstinumą.

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro globos skyriaus nuostatai. (Dokumentas PDF formatu)

                                 TVIRTINU

                                                                 VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos

                                                                          ir sporto centro 2013 m. rugsėjo 16 d.

                                                                direktoriaus įsakymu Nr. PV-28 

MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO SKYRIAUS NUOSTATAI

 I. BENDROJI DALIS

1. Medicininės reabilitacijos ir sporto skyrius (toliau- MRS skyrius) yra VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro struktūrinis padalinys.
2. Šie nuostatai reglamentuoja MRS skyriaus tikslus, uždavinius, darbo organizavimą ir funkcijas.
3. Skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos norminiais dokumentais, centro direktoriaus įsakymais, administracijos sprendimais (nutarimais), šiais nuostatais.
4. Skyriaus nuostatai gali būti keičiami ar papildomi keičiantis įstatymams, kitiems teisės aktams ar darbo organizavimo tvarkai ligoninėje ar skyriuje, kartą metuose.

II. SKYRIAUS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

5. MRS skyriaus veiklos tikslai – teikti kvalifikuotas antrinio lygio ambulatorines medicininės reabilitacijos paslaugas suaugusiems ir vaikams, bei psichikos ir elgesio sutrikimų paslaugas suaugusiems.
6. MRS skyriaus veiklos uždaviniai:
   • konsultuoti pacientus ( vaikus ir suaugusius) pradėjus jiems gydytis ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir taikyti skirtingos apimties ir intensyvumo reabilitacines priemones ( fizioterapines procedūras, gydomąją mankštą, masažą ir kt.). Vykdyti antrąjį reabilitacijos etapą
   • teikti antrinio lygio ambulatorines reabilitacijos ( reabilitacija II ir pakartotinė reabilitacija II) paslaugas suaugusiems pacientams, sergantiems nervų sistemos ir judamojo- atramos aparato ligomis;
   • teikti I lygio ambulatorinės reabilitacijos suaugusiems paslaugas, sergantiems judamojo – atramos aparato pažeidimų, psichikos ir elgesio sutrikimų;
   • teikti II lygio vaikų ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, sergantiems vaikų nervų sistemos, vaikų judamojo – atramos aparato pažeidimų, vaikų endokrininėmis ligomis;
   • teikti masažo paslaugas.
7. Įgyvendinamas nustatytus uždavinius, MRS skyrius vykdo šias funkcijas:
   • teikia antro ir pirmo medicininės reabilitacijos etapo ir pavienes nemedikamentinio gydymo paslaugas ambulatorinio gydymo metu vaikams ir suaugusiems;
   • teikia antro medicininės reabilitacijos etapo ( reabilitacija II ir pakartotinė reabilitacija II ) paslaugas suaugusiems pacientams, sergantiems nervų sistemos ir judamojo – atramos aparato ligomis ( pagal sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymą Nr. V-50 ir vėlesnius jo pakeitimus 2008-03-21 Nr. V-209; 2008-05-09 Nr. V-439);
   • teikia pirmo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas vaikams, sistemos ir judamojo sergantiems vaikų nervų sistemos, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimų, vaikų endokrininėmis ligomis ( pagal sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymą nr. V-50 LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-988 redakcija).
   • teikia logopedinę pagalbą (kalbos korekciją) vaikams ir suaugusiems;
   • įvertina paciento psichoemocinę būklę, teikia psichologinę pagalbą;

III SKYRIAUS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

8. Skyriuje dirba tokie darbuotojai:
   • skyriaus administratorė – atsako už darbo skyriuje organizavimą, nustatyta tvarka sudaro darbo, kasmetinių atostogų grafikus skyriaus gydytojams bei jiems prilygtam personalui, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sprendžia kilusias darbines problemas;
   • reabilitacijos administratorė atsako už skyriaus bendrosios praktikos, fizines medicinos ir reabilitacijos slaugytojų, kineziterapeutų padėjėjų, masažuotojų darbo organizavimą, skyriaus sanitarinio režimo užtikrinimą;
   • skyriaus gydytojai ir jiems prilygtas personalas: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, medicinos psichologas ar psichoterapeutas, ergoterapeutai;
   • skyriaus pedagoginis personalas: logopedas, socialinis darbuotojas.
   • skyriaus slaugos personalas: fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, kineziterapeuto padėjėjai, masažuotojai, bendrosios praktikos slaugytojai;
   • skyriaus jaunesnysis slaugos personalas: bendrosios praktikos slaugytojų padėjėjai, ūkio reikalų tvarkytojai, fizinės medicinos ir reabilitacijos pagalbiniai darbuotojai.
9. Paslaugos teikiamos fizioterapijos ( vaikų ir suaugusių elektroterapijos , šviesos), masažo, gydomosios mankštos salėse ( suaugusių ir vaikų), medicinos psichologo kabinete.
10. FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę, konsultaciją aprašo asmens sveikatos istorijoje ( F 025/a), užpildo paskyrimus MRS skyriaus lankytojo kortelėje ( F 044/a) ir ( arba) gydomosios kultūros kabineto paciento kortelėje ( F042/a) bei nukreikia pacientą į atitinkamus kabinetus, kuriuose tos procedūros atliekamos. Procedūras atlieka fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, masažuotojai, ergoterapeutas, kineziterapeutai ir jų padėjėjai.
11. Atliekamų fizioterapinių procedūrų sąrašas:

• Galvanizacija be vaistų, su vaistais ( elektroforezė)
• Elektrostimuliacija,
• Diodinaminės srovės,
• Magento „Bemer“ terapija,
• Ultragarso terapija,
• Ultraaukšto dažnumo terapija,
• Induktoterapija,
• Mikrobangų terapija,
• Fonoforezė,
• Šildomųjų kompresų terapija,
• Bioptronterapija,
• Cryo ( šalčio) terapija,
• Lazerio terapija.
  12. Gydomasis masažas:
• Galvos, veido, apykaklės zonos masažas,
• Viršutinių galūnių, peties ir mentės srities arba viršutinės galūnės sąnarių masažas,
• Krūtinės ląstos masažas,
• Pilvo srities, nugaros, juosmens masažas,
• Apatinės galūnės dalių ir sąnarių masažas,
• Vaikų viso kūno masažas,
• Masažas pagal ligų rūšis; antihipertoninis, bronchinės astmos ir kt.
  13. Hidroterapija:
• Hidromasažas baseine;
• Povandeninis masažas;
• Gydomieji dušai;
• Gydomosios vonios;
• Purvo aplikacija;
• 14. Kineziterapija:
• Kineziterapija vandenyje;
• Kineziterapija sausumoje;
  15. Sveikatos ir grožio procedūros;
• Vakuuminis kūno masažas
  16. Nugaros skausmų profilaktikos ir stabilizavimo reabilitacijos programos procedūros ( plaukimas, hidromasažas, sauna, kineziterapija, gydomaisi purvas).
  17. Kineziterapija ( individualūs ir grupiniai užsiėmimai) skiriama pacientams sergantiems širdies – kraujagyslių ligomis, nervų sistemos ligomis, po traumų ir ortopedinių operacijų, vaikų ligų gydymui ( koreguojanti gimnastika esant stuburo iškrypimui, nutukimui) .
  18. Į MRC skyrių antrajam reabilitacijos etapui atvyksta iš kitų gydymo įstaigų gydančio gydytojo siuntimu. Indikacijos reabilitacijai II ir pakartotinei reabilitacijai II nurodo sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.
  19. FMR skyriaus darbe naudojami dokumentai:asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė F Nr. 025/a – LK;
      • fizioterapijos skyriaus ( kabineto ) lankytojo kortelė F Nr. 044/a 9 pildo FMR gydytojai, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, saugoma administratorės kabinete);
      • gydomosios kūno kultūros (GKK) kabineto paciento kortelė F Nr.044/a ( pildo FMR gydytojai, kineziterapeutai ir jų padėjėjai, ergoterapeutai, saugoma administratorės kabinete)
      • išrašas iš medicininių dokumentų F Nr. 027/a ( pildo FMR gydytojai ir atiduoda pacientams perduoti siuntusiam gydytojui);
      • fizioterapijos kabineto lankytojų registracijos žurnalas (pildo ir saugo fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos fizioterapijos kabinete);
      • gydomosios kūno kultūros lankytojų registracijos žurnalas ( pildo ir saugo kineziterapeutai bei jų padėjėjai, ergoterapeutai GKK kabinete);
  20. Skyriuje dirbantys FMR gydytojai koordinuoja reabilitacijos specialistų komandos (kineziterapeutų ir jų padėjėjų, ergoterapeuto, logopedo, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, masažuotojų, bendrosios praktikos bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojų) darbą. Reabilitacijos ligonių būklė, reabilitacijos eiga ir rezultatai aptariami kas 7-10 dienų, dalyvaujant visiems komandos nariams. Ligonio artimuosius gydantis FMR gydytojas ir kiti komandos nariai.
  21. Skyriuje dirbantis specialistas, priimdamas sprendimą, gali kreiptis konsultacijos pas savo kolegą. FMR gydytojas organizuoja konsiliumą.
  22. Užtikrinant gerą paslaugų kokybę šeštadieniais skyriuje dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojas arba kineziterapeuto padėjėjas.
  23. Atostogų metu išeinantis atostogauti FMR gydytojas arba kitas specialistas paskutinę savo darbo dieną perduoda pacientus jį vaduojančiam specialistui ir aptaria tolimesnį reabilitacijos planą.
  24. FMR skyriaus darbuotojų susirinkimai vyksta vieną kartą per mėnesį ( paskutinį mėnesio penktadienį), o esant skubiai informacijai supažindinami individualiai.

IV. SKYRIAUS VEIKLOS KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

25. Medicininės reabilitacijos ir sporto skyriaus reabilitacijos administratorė organizuoja ir kontroliuoja skyriuje dirbančių specialistų darbo drausmę ir kokybę, tinkamą aparatūros naudojimą, analizuoja skyriaus darbo rezultatus.
26. Skyriuje dirbantys FMR gydytojai koordinuoja reabilitacijos specialistų komandos ( logopedo, ergoterapeuto, kineziterapeuto ir jo padėjėjų medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, masažuotojų, bendrosios praktikos bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojų) darbą, atsako už suteiktų paslaugų kokybę, dokumentaciją.
27. MRS skyriaus darbą kontroliuoja administracija, teritorinė ligonių kasa, kitos institucijos įstatymų nustatyta tvarka.
28. MRS skyriaus darbuotojai privalo vadovautis skyriaus nuostatais bei savo pareiginiais nuostatais, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų (medicinos normų) nustatytų reikalavimų, laiku kokybiškai atlikti pavedamus darbus.

PATVIRTINTA

VšĮ Alytaus medicininės

reabilitacijos ir sporto centro

2024 m. gruodžio 30  d.

visuotinio dalininkų susirinkimo

protokolu Nr. 2

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO ĮSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras (toliau – Įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Alytaus miesto savivaldybės viešasis mišrus asmens sveikatos priežiūros pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikiantis slaugos ir palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos ir socialinės priežiūros paslaugas pagal suteiktas licencijas.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, šiais įstatais bei kitais įstatymais ir teisės aktais.

3. Įstaiga turi savo antspaudą, firminį ženklą, sąskaitas bankuose. Įstaiga yra paramos gavėja.

4. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.

5. Įstaigos veiklos laikotarpis – neribotas.

6. Įstaigos finansiniai metai – kalendoriniai metai.

7. Įstaigos buveinė – Pramonės g. 9, LT-62175 Alytus, Lietuvos Respublika.

8. Įstaigos steigėja yra Alytaus miesto savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba). Įstaigos dalininkai yra Alytaus miesto savivaldybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina per Alytaus miesto savivaldybės merą, išskyrus tas viešosios įstaigos steigėjo ir savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos Savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios Savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo Savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija – jos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyrius (toliau – dalininkai).

9. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaigos dalininkai pagal prievoles atsako savo įnašo verte. Įstaiga neatsako už dalininko (savininko) prievoles.

10. Įstaiga veikia atlikdama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte nustatytą socialinių paslaugų teikimo užtikrinimo ir 6 straipsnio 17 punkte nustatytą pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros savarankiškąsias savivaldybių funkcijas bei 7 straipsnio 29 punkte nustatytą socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimo ir 7 straipsnio 31 punkte nustatytą antrinės sveikatos priežiūros organizavimo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.

II SKYRIUS

ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠYS

11. Pagrindinis Įstaigos veiklos tikslas – gerinti gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuojant ir teikiant saugias ir kokybiškas specializuotas bei kvalifikuotas asmens sveikatos priežiūros bei reabilitacijos, socialines ir sporto paslaugas.

12. Pagrindiniai įstaigos uždaviniai ir veiklos sritys:

12.1. Organizuoti ir teikti kvalifikuotas sveikatos priežiūros, fizinės medicinos ir reabilitacijos bei sveikatingumo paslaugas.

12.2. Organizuoti ir teikti palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyvios pagalbos paslaugas.

12.3. Organizuoti ir teikti institucinės ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos ir socialinės priežiūros paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia.

12.4. Teikti visuomenei kokybiškas sporto ir rekreacijos paslaugas.

13. Pagrindinės veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“:

13.1. žmonių sveikatos priežiūros veikla 86;

13.2. slaugos ligoninių veikla 86.10.40;

13.3. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla 86.90;

13.4. stacionarinė slaugos įstaigų veikla 87.10;

13.5. stacionarinė pagyvenusių ir neįgaliųjų asmenų globos veikla 87.30;

13.6. bendrosios praktikos gydytojų veikla 86.21;

13.7. gydytojų specialistų veikla 86.22;

13.8. sporto įrenginių eksploatavimas 93.11;

13.9. viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse – 86.90.10;

13.10. nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla 88;

13.11. kita apgyvendinimo veikla 55.9;

13.12. kitų maitinimo paslaugų teikimas 56.29.

14. Įstaiga gali vykdyti ir kitą įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią veiklą, siekdama įstatuose nurodytų Įstaigos veiklos tikslų. Įstaigos vykdoma veikla, kuriai reikalingi leidimai (licencijos), gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus atitinkamus leidimus (licencijas).

III SKYRIUS

ASMENS TAPIMO NAUJU DALININKU TVARKA

15. Asmuo gali tapti nauju dalininku, Viešųjų įstaigų įstatymo ir Įstatų nustatyta tvarka perdavęs Įstaigai įnašą.

16. Asmens priėmimo dalininku tvarka:

16.1. pageidaujantis tapti dalininku asmuo pateikia Įstaigos vadovui prašymą juo tapti: asmens prašyme turi būti nurodyti jo duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (kai asmuo jo neturi – gimimo data), korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas (kai asmuo jo neturi – gimimo data)), išreikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams ir numatomas įnašas į dalininkų kapitalą, šio įnašo dydis (kai numatomas įnašas – pinigai) ar vertė (kai numatomas įnašas – materialusis ar nematerialusis turtas) (eurais) ir įnašo perdavimo Įstaigai terminas; jei numatoma įnešti turtą, kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita;

16.2. asmuo dalininku priimamas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu: apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą Įstaigos vadovas per 3 darbo dienas turi informuoti nauju dalininku tapti pageidavusį asmenį;

16.3. visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti dalininką, pageidavęs dalininku tapti asmuo juo tampa, perdavęs Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.

17. Dalininko teises įgijęs asmuo dalininku tampa tokia tvarka:

17.1. apie tai, kad įgijo dalininko teises, raštu per 5 darbo dienas praneša Įstaigos vadovui ir kartu pateikia jam dalininko teisių įgijimą liudijantį dokumentą ar jo išrašą; jeigu pateikiamas dokumento išrašas, jame turi būti nurodytos dalininko teisių įgijimo sandorio šalys, sandorio objektas, sandorio data, dalininko teisių įgijimo data, taip pat dalininko teises perleidusio dalininko įnašų į dalininkų kapitalą vertė, jeigu ji nurodyta dalininko teisių įgijimą liudijančiame dokumente, pranešime turi būti nurodyta: dalininko teises perleidęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (kai asmuo jo neturi – gimimo data); juridinio asmens pavadinimas); dalininko teises įgijęs asmuo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (kai asmuo jo neturi, – gimimo data), adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atstovo vardas ir pavardė); dalininko teisių įgijimo data;

17.2. dalininku tapusio asmens įnašo į dalininkų kapitalą vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę.

18. Pageidavusiam tapti dalininku asmeniui atlikus Įstatų 16.3 papunktyje nurodytus veiksmus ar dalininko teises įgijusiam asmeniui atlikus Įstatų 17.1 papunktyje nurodytus veiksmus, Įstaigos vadovas per 2 darbo dienas įrašo naują dalininką ir jo įnašo vertę į Įstaigos dokumentus, atsižvelgdamas atitinkamai į Įstatų 16.3 papunkčio nuostatas ar 17.1 papunktyje nurodytuose dokumentuose nurodytą dalininko teisių įgijimo datą ir 17.2 papunkčio nuostatas.

19. Atlikus Įstatų 18 punkte nurodytus veiksmus, naujam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.

IV SKYRIUS

DALININKO TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

20. Dalininkas teises perleisti kitam asmeniui gali dovanodamas įnašą kitam asmeniui (netaikoma, jei dalininkas yra valstybė arba savivaldybė) arba parduodamas dalininko teises. Esant daugiau nei vienam dalininkui, apie ketinimą parduoti dalininko teises, išskyrus valstybės ar savivaldybės, kaip dalininko, teises, dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui (kartu nurodyti dalininko teisių pardavimo kainą).

21. Įstaigos vadovas per 5 darbo dienas nuo dalininko pranešimo gavimo dienos apie tai Įstatų 30.2 papunktyje nurodytu būdu informuoja kitus Įstaigos dalininkus (kartu nurodo dalininką, kuris parduoda dalininko teises, ir dalininko teisių pardavimo kainą) ir Įstatų nustatyta tvarka šaukia visuotinį dalininkų susirinkimą sprendimui dėl Įstaigos dalininko, kuris pirktų parduodamas dalininko teises, priimti.

22. Visuotiniame dalininkų susirinkime paaiškėjus, kad už nustatytą kainą dalininko teisių neperka nė vienas Įstaigos dalininkas, dalininko teises ketinantis parduoti dalininkas gali jas parduoti kitam asmeniui.

23. Jeigu Įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, dalininko teisės parduodamos šio dalininko pasirinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, neatliekant Įstatų 20– 22 punktuose nurodytų veiksmų.

24. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios dalininko teisės gali būti parduotos kitiems asmenims viešo aukciono būdu, jeigu Įstaiga atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatytą sąlygą, šio įstatymo 11 dalyje nustatyta tvarka arba perduodamos valstybės ar kitos savivaldybės nuosavybėn.

V SKYRIUS

DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA

25. Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:

25.1. pinigai įnešami į Įstaigos sąskaitą;

25.2. materialusis ir nematerialusis turtas Įstaigai perduodamas surašius turto perdavimo aktą; aktą pasirašo turtą perduodantis asmuo (steigėjas, dalininkas, dalininku tapti pageidaujantis asmuo) ir Įstaigos vadovas; kartu su perduodamu turtu Įstaigai pateikiama ir šio turto vertinimo ataskaita, kuri turi būti sudaryta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki turto perdavimo Įstaigai; turto vertinimas atliekamas perduodamo turto savininko lėšomis.

VI SKYRIUS

ĮSTAIGOS ORGANAI

26. Įstaigos organai:

26.1. visuotinis dalininkų susirinkimas;

26.2. vienasmenis valdymo organas – Įstaigos vadovas;

26.3. kolegialūs organai – Stebėtojų taryba, Gydymo taryba, Slaugos taryba.

VII SKYRIUS

VISUOTINIS DALININKŲ SUSIRINKIMAS

27. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

27.1. pakeičia Įstaigos įstatus;

27.2. priima sprendimą pakeisti Įstaigos buveinę;

27.3. nustato Įstaigos paslaugų kainas ir tarifus ar jų nustatymo tvarką, jeigu jie nenustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos;

27.4. organizuoja viešą konkursą Įstaigos vadovo pareigoms eiti ir tvirtina šio konkurso nuostatus.

27.5. skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas;

27.6. skiria ir atšaukia Įstaigos kolegialaus valdymo organo narius ir kitų kolegialių organų narius, tvirtina kolegialių valdymo organų ir kitų kolegialių organų sudėtį;

27.7. per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais viešoji įstaiga likviduojama. Jeigu viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys;

27.8. priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

27.9. priima sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo tvirtinimo;

27.10. priima sprendimą pertvarkyti Įstaigą;

27.11. priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

27.12. skiria ir atšaukia likvidatorių (-ius) tais atvejais, kai sprendimą likviduoti Įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas;

27.13. priima sprendimą dėl metinių finansinių ataskaitų audito kitais, negu nurodyti Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme ar numatyti Įstaigos įstatuose, atvejais ir  auditoriaus ar audito įmonės parinkimo;

27.14. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą;

27.15.  priima sprendimą dėl Įstaigos tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

27.16. priima sprendimą dėl naujų Įstaigos dalininkų priėmimo;

27.17. nustato Įstaigos metų veiklos tikslus, rezultatus (rodiklius). Jeigu Įstaigos metų veiklos tikslai, rezultatai (rodikliai) yra nustatyti jos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos strateginiame veiklos plane, jų iš naujo nustatyti nereikia;

27.18. tvirtina ilgalaikę (ne trumpesnio kaip 3 metų laikotarpio) Įstaigos veiklos strategiją;

27.19. tvirtina Pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jų nenustato kiti teisės aktai, arba paveda šią funkciją atlikti Įstaigos valdybai;

27.20. priima sprendimą dėl Viešųjų įstaigų įstatymo 21 straipsnyje nurodytų viešosios įstaigos funkcijų centralizuoto atlikimo, jeigu priimti šį sprendimą nėra pavesta Savivaldybės tarybai, arba paveda šią funkciją atlikti Įstaigos valdybai;

27.21. nustato privalomas veiklos užduotis;

27.22. gauna informaciją apie Įstaigos veiklą;

27.23. nustato Įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus, arba paveda juos patvirtinti pačiai Įstaigai;

27.24. detalizuoja Įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

27.25. steigia Įstaigos filialus;

27.26. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme bei kituose teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

28. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus per keturis mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos.

29. Visuotinio dalininkų susirinkimo iniciatyvos teisę turi dalininkai arba Įstaigos vadovas. Dalininkas, norintis inicijuoti visuotinį dalininkų susirinkimą, pateikia Įstaigos vadovui prašymą sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą.

30. Visuotinį dalininkų susirinkimą šaukia Įstaigos vadovas. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas šia tvarka:

30.1. apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą Įstaigos vadovas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos praneša kiekvienam dalininkui; susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant 14 dienų termino, jeigu su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai;

30.2. šaukimas dalininkui siunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis; kai pranešimas siunčiamas registruotu laišku, jis siunčiamas korespondencijos adresais, kuriuos dalininkas nurodęs Įstaigai; šaukimą išsiuntus elektroninių ryšių priemonėmis ir iš dalininko gavus informacijos gavimą patvirtinančią žinutę, šaukimas registruotu laišku ar įteikimas pasirašytinai gali būti nevykdomas;

30.3. pakartotinis visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 5 dienų ir ne vėliau kaip po 21 dienos nuo visuotinio dalininkų susirinkimo, kuriame nebuvo kvorumo, dienos; apie pakartotinio visuotinio dalininkų susirinkimo datą dalininkai informuojami Įstatų 30.2. papunktyje nustatyta tvarka.

31. Visuotinis dalininkų susirinkimas sprendimus priima esant kvorumui – kai jame dalyvauja daugiau kaip      1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime turinčių Įstaigos dalininkų, išskyrus pakartotinį visuotinį dalininkų susirinkimą, kuris priima sprendimus dėl neįvykusio visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkės, nesvarbu, kiek tame susirinkime dalyvavo Įstaigos dalininkų.

32. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų visuotiniame dalininkų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus šiuos kvalifikuota 2/3 balsų  dauguma priimamus sprendimus dėl:

32.1. Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo tvirtinimo;

32.2. Įstaigos pertvarkymo;

32.3. Įstaigos likvidavimo ar likvidavimo atšaukimo;

32.4. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstymo proporcijos pakeitimo.

33. Sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos dalininkai. Balsai visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstomi proporcingai dalininkų įnašų dydžiui, mažiausias įnašas suteikia bent vieną balsą. Balsai visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstomi Alytaus miesto savivaldybė turi 99 balsus, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija – 1 balsą.

34. Jeigu Įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas Įstaigos savininku ir jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

VIII SKYRIUS

ĮSTAIGOS VADOVAS, JO SKYRIMO IR ATŠAUKIMO IŠ PAREIGŲ PAGRINDAI IR TVARKA, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ, PADALINIŲ VADOVŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA

35. Administracijai vadovauja Įstaigos vadovas – direktorius (toliau – Įstaigos vadovas) , kuris į darbą priimamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Kvalifikaciniais reikalavimais viešo konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais – be konkurso  penkerių metų kadencijai.

36. Darbo sutartį su Įstaigos vadovu sudaro ir nutraukia Alytaus miesto savivaldybės meras, įgyvendindamas teisės aktų reikalavimus ir visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus. Dėl Įstaigos vadovo darbo laiko, atostogų ir komandiruočių sprendimus priima Alytaus miesto savivaldybės meras.

37. Įstaigos vadovas:

37.1. organizuoja Įstaigos veiklą ir veikia Įstaigos vardu santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

37.2. sudaro, pakeičia ir nutraukia darbo sutartis su Įstaigos darbuotojais, atlieka kitas personalo valdymo funkcijas;

37.3. suderinęs su Stebėtojų taryba, tvirtina Darbo apmokėjimo tvarkos aprašą;

37.4. tvirtina Įstaigos vidaus tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus, Įstaigos kolegialių organų, išskyrus Stebėtojų tarybos, nuostatus ir darbo reglamentus, kitus vidaus teisės aktus;

37.5. atsakingas už:

37.5.1. Įstaigos finansinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą;

37.5.2.  Įstaigos finansines ataskaitas ar Įstaigos metinę ataskaitą (toliau – Metinė ataskaita) rengiančio asmens parinkimą ir (arba) paskyrimą;

37.5.3. teisingos, tikslios, išsamios informacijos, reikalingos Įstaigos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas ar metinę ataskaitą rengiančiam asmeniui;

37.5.4. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas, jeigu auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą) arba Metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui;

37.5.5. duomenų apie Įstaigos dalininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir duomenų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui;

37.5.6. metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas, jeigu auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą) arba Metinės ataskaitos paskelbimą Įstaigos interneto svetainėje;

37.5.7. sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas, jeigu auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą) arba Metine ataskaita Įstaigos buveinėje sudarymą;

37.5.8. visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą;

37.5.9. pranešimą Įstaigos dalininkams apie įvykius, galinčius turėti poveikį Įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimčiai;

37.5.10. Įstaigos dalininkų apskaitą;

37.5.11. informacijos, kuri pateikiama apie Įstaigos veiklą, nustatymą ir pateikimą visuomenei, viešų pranešimų paskelbimą;

37.5.12. auditoriaus ar audito įmonės parinkimo organizavimą;

37.5.13. Įstaigos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimą;

37.5.14. dalininkų (savininko) priimtų sprendimų įgyvendinimą;

37.5.15. klausimų svarstyti visuotiniam dalininkų susirinkimui teikimą;

37.5.16. esant viešojo administravimo subjekto, kuriam suteikti viešojo administravimo įgaliojimai administruoti Įstaigos teikiamas viešąsias paslaugas, įpareigojimui, už Teikiamų viešųjų paslaugų sąrašo sudarymą, viešųjų paslaugų aprašymų patvirtinimą ir paskelbimą;

37.5.17. Įstaigos teikiamų administracinių paslaugų sąrašo sudarymą, administracinių paslaugų aprašymų patvirtinimą ir paskelbimą;

37.5.18. Įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainų ir tarifų nustatymą visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka;

37.5.19. Įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymą, išskyrus, kai viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymas įstatymu pavestas kitam subjektui;

37.5.20. Įstaigos politikos personalo, rizikos valdymo, darbo užmokesčio ir (ar) kitose pasirinktose srityse patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą, jeigu tai nepavesta kolegialiam valdymo organui;

37.6. turi kitų teisių ir pareigų, kurios nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

38. Įstaigos vadovas priima sprendimus, kurie yra įforminami įsakymais.

39. Įstaigos vadovas privalo periodiškai tobulinti vadovavimo Įstaigai gebėjimus. Privalomojo tobulinimosi tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

40. Įstaigos vadovo darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

41. Įstaigos vadovas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareigybės aprašymu.

42. Apie Įstaigos vadovo paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais Įstaiga ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

43. Įstaigos vadovas atšaukiamas dėl priežasčių, nurodytų Rekomenduojamų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų ir biudžetinių įstaigų vadovų atšaukimo priežasčių sąrašo ir atšaukimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1386.

44. Įstaigos vadovas atšaukiamas visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti Įstaigos vadovą.

45. Įstaigos vadovas apie galimą jo atšaukimą rašytiniu pranešimu informuojamas ne vėliau kaip likus 7 darbo dienų iki planuojamo posėdžio dėl vadovo galimo atšaukimo (toliau – posėdis). Pranešime nurodoma posėdžio vieta, laikas, atšaukimo priežastis (priežastys) bei nurodoma Įstaigos vadovo teisė ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio pateikti savo argumentuotus paaiškinimus.

46. Darbo sutarties nutraukimą pasirašo Alytaus miesto savivaldybės meras, gavęs   visuotiniam dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą atšaukti Įstaigos vadovą.

47. Posėdyje turi teisę dalyvauti Įstaigos vadovas.

48. Įstaigos padalinių vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių vadovų atestaciją.

49. Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

50. Įstaigos sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros specialistai privalo turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją įrodantį dokumentą (licenciją, sertifikatų ar kt.), suteikiantį teisę dirbti darbą, į kurį specialistas priimamas.

51. Laikotarpiu  iki naujo Įstaigos vadovo paskyrimo dienos jo funkcijas laikinai, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, atlieka visuotinio dalininko susirinkimo paskirtas Įstaigos darbuotojas arba kitas asmuo, su kuriuo jo paskyrimo atlikti Įstaigos vadovo funkcijas laikotarpiui atitinkamai pakeičiama arba sudaroma darbo sutartis. Šiame Įstatų punkte nurodytą darbo sutartį arba sutarties pakeitimą pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

IX SKYRIUS

KOLEGIALIŲ ORGANŲ SUDARYMO IR JŲ NARIŲ ATŠAUKIMO TVARKA, ŠIŲ ORGANŲ KOMPETENCIJA, FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ

52. Įstaigoje sudaromi šie kolegialūs organai:

52.1. Stebėtojų taryba;

52.2. Gydymo taryba;

52.3. Slaugos taryba.

53. Įstaigos stebėtojų taryba (toliau – Stebėtojų taryba) sudaroma penkeriems metams. Stebėtojų tarybos tikslai yra  užtikrinti Įstaigos veiklos viešumą ir patarti Įstaigos dalininkui Įstaigos veiklos klausimais.

54. Stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų visuotinio dalininkų susirinkimo paskirtų asmenų; dviejų Savivaldybės, kurios teritorijoje yra Įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno Įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.

55.    Stebėtojų tarybą sudaro ir nuostatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

56.    Į Stebėtojų tarybą negali būti paskirti asmenys, kurie dirba Įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

57.    Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš savo pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs Stebėtojų tarybą ir jį delegavusią instituciją ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.

58.    Stebėtojų tarybos narys gali būti atšauktas iš Stebėtojų tarybos:

58.1. jo raštišku pareiškimu;

58.2. institucijos, delegavusios savo atstovą į Stebėtojų tarybą, sprendimu;

59.    Vietoje atsistatydinusio ar atšaukto Stebėtojų tarybos nario atitinkama jį delegavusi institucija deleguoja naują narį.

60.    Stebėtojų tarybos funkcijos:

60.1. analizuoti Įstaigos veiklą;

60.2. išklausyti ir įvertinti Įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą;

60.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti Įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių ir filialų vadovų pareigoms užimti ir pareikšti savo nuomonę dalininkams;

60.4. suderinti Įstaigos vadovo pateiktą darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą.

61. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę:

61.1. gauti iš Įstaigos administracijos informaciją, reikalingą nuostatuose numatytoms funkcijoms atlikti;

61.2. sudaryti ekspertų komisijas Stebėtojų tarybos funkcijoms įgyvendinti;

61.3. teikti pagal savo kompetenciją pasiūlymus Įstaigos administracijai ir dalininkams.

62.    Su Stebėtojų tarybos nariais darbo sutartis nesudaroma, už darbą Stebėtojų taryboje nemokama.

63. Stebėtojų taryba visų narių balsų dauguma renka Stebėtojų tarybos pirmininką.

64. Stebėtojų tarybos veiklos forma – posėdžiai. Posėdžius, jei reikia, kviečia, jų vietą ir laiką nustato, darbotvarkę sudaro, jiems pirmininkauja Stebėtojų tarybos pirmininkas.

65. Stebėtojų tarybos nariai atsako už savo veiklą ir konfidencialios informacijos išsaugojimą teisės aktų nustatyta tvarka.

66. Įstaigos gydymo taryba (toliau – Gydymo taryba) sudaroma iš Įstaigos padalinių ir filialų gydytojų Įstaigos vadovo įsakymu. Gydymo tarybai pirmininkauja Įstaigos vadovo įgaliotas administracijos darbuotojas.

67. Gydymo tarybos kompetencija:

67.1. svarstyti asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;

67.2. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;

67.3. periodiškai rengti klinikines konferencijas.

68. Gydymo tarybos narių skaičius nereglamentuojamas.

69. Gydymo tarybos pirmininkas organizuoja tarybos darbą, rengia posėdžius ir jiems vadovauja, sudaro Gydymo tarybos planą, kurį teikia tvirtinti Įstaigos vadovui (tuo atveju, jei Gydymo tarybai pirmininkauja ne Įstaigos vadovas).

70. Gydymo tarybos pirmininkas šaukia posėdžius, tvirtina darbotvarkę, pasirašo Gydymo tarybos priimtus sprendimus, užtikrina gautos informacijos konfidencialumą, teikia informaciją apie posėdžiuose priimtus sprendimus, išvadas bei pasiūlymus Įstaigos vadovui.

71. Pagrindinė tarybos veiklos forma – posėdžiai, jie organizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

72. Kviečiami į posėdį asmenys, Gydymo tarybos nariai informuojami iš anksto apie posėdžio laiką, vietą ir svarstomus klausimus.

73. Gydymo tarybos narių dalyvavimas posėdyje privalomas, narys apie negalėjimą dalyvauti posėdyje ir priežastis informuoja iš anksto Gydymo tarybos pirmininką.

74. Posėdyje svarstomi tie klausimai, kurie yra įtraukti į posėdžio darbotvarkę.

75. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Gydymo tarybos narių.

76. Gydymo tarybos sprendimai yra teisėti, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvavusių narių, jų balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Gydymo tarybos pirmininko balsas.

77. Posėdžiai yra protokoluojami, protokolą rašo Gydymo tarybos narys Gydymo tarybos pirmininko pavedimu, protokolą pasirašo Gydymo tarybos pirmininkas ir protokolą surašęs asmuo.

78. Gydymo tarybos narių darbas neapmokamas.

79. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Įstaigos vadovui. Jei Įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, Gydymo taryba turi teisę jį pateikti dalininkams ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

80. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus Gydymo tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:

80.1. nutraukus darbo sutartį;

80.2. Gydymo tarybos nario prašymu.

81. Už netinkamą Gydymo tarybos funkcijų atlikimą Gydymo tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

82. Įstaigos slaugos taryba (toliau – Slaugos taryba) sudaroma Įstaigos vadovo įsakymu iš Įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja Įstaigos vadovo įgaliotas administracijos darbuotojas.

83. Slaugos tarybos kompetencija – svarstyti pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus.

84. Slaugos tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kartą per metus.

85. Posėdžiai protokoluojami. Posėdžio išvados pateikiamos Įstaigos vadovui.

86. Slaugos tarybos nutarimai posėdžio metu priimami Slaugos tarybos narių balsų dauguma.

87. Slaugos tarybos narių darbas neapmokamas.

88. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti pasiūlymus Įstaigos vadovui. Jei vadovas nesutinka su pasiūlymu, Slaugos taryba turi teisę pateikti siūlymą dalininkams ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

89. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus Slaugos tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:

89.1. nutraukus darbo sutartį;

89.2. Slaugos tarybos nario prašymu.

90. Už netinkamą Slaugos tarybos funkcijų atlikimą Slaugos tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

91. Gydymo tarybai ar Slaugos tarybai negali pirmininkauti Įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.

92.    Įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija, ji nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip Įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Komisija darbe vadovaujasi Pavyzdiniais asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1672.

93. Medicinos etikos komisijos narius skiria ir atšaukia Įstaigos vadovas. Medicinos etikos komisija nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip Įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų.

94.    Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus Medicinos etikos komisijos narius nesibaigus jų kadencijai.

95. Medicinos etikos komisijos darbui vadovauja pirmininkas, jis:

95.1. organizuoja komisijos darbą;

95.2. šaukia komisijos posėdžius;

95.3. atsako už komisijai pavestų uždavinių vykdymą;

95.4. užtikrina, kad komisijos darbe būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų.

96. Medicinos etikos komisijos nariams už darbą nemokama.

X SKYRIUS

ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

97. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su Įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

98. Įstaigos lėšų šaltiniai:

98.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo fondo lėšos pagal sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

98.2. Įstaigos dalininko skirtos lėšos;

98.3. valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;

98.4. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;

98.5. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės investicijų programų lėšos;

98.6. Lietuvos ir kitų fondų asignavimai;

98.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

98.8. lėšos, gaunamos kaip parama, dovana, taip pat lėšos, gautos pagal testamentą;

98.9. skolintos lėšos;

98.10. pajamos už parduotą ar išnuomotą nuosavą Įstaigos turtą;

98.11. lėšos už teisės aktų nustatytas mokamas paslaugas;

98.12. kitos teisėtai įgytos lėšos.

99. Kiekvienais finansiniais metais Įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.

100. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, Įstaiga naudoja labdaros ar paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybės, laikomos atskiroje Įstaigos lėšų sąskaitoje.

101. Įstaigos pajamos paskirstomos tokia tvarka:

101.1. Įstaigos įstatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams vykdyti;

101.2. įstatymų nustatyta tvarka numatytiems biudžeto mokesčiams;

101.3. Įstaigos personalo kvalifikacijai kelti;

101.4. naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir įdiegti;

101.5. patalpų ir aplinkos remontui ir priežiūrai;

101.6. Įstaigos darbuotojų kultūrinėms ir socialinėms reikmėms;

101.7. kitoms reikmėms (Įstaigos darbuotojų paskatinimo premijoms, materialinei pagalbai nelaimės atveju ir kt.).

102. Įstaiga gautų pajamų negali skirstyti dalininkui.

103. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiuose įstatuose numatytai ir įstatymų neuždraustai veiklai.

104. Savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka Įstaigai perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Įstaiga negali šio savivaldybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.

XI SKYRIUS

ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

105. Įstaigos teikiamų paslaugų kontrolę atlieka įstatymuose nurodytos institucijos.

106. Įstaigos direktorius privalo pateikti valstybės, savivaldybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su Įstaigos veikla susijusius, dokumentus. Įstaigos auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti Įstaigos metinių finansinių ataskaitų auditą kitais, negu nurodyti Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme ar numatyti Įstaigos įstatuose, atvejais. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.

107. Įstaigos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

108. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.

XII SKYRIUS

FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

109. Įstaiga gali turėti filialų ir atstovybių. Filialas yra struktūrinis Įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų.

110. Sprendimą steigti filialą ir atstovybes priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos filialas veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

111. Darbo sutartį su filialo ar atstovybės vadovu Įstaigos vardu sudaro ir nutraukia Įstaigos direktorius.

112. Filialas ar atstovybė gali turėti subsąskaitas. Filialo turtas apskaitomas Įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje.

113. Filialo veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

114. Įstaigos filialų skaičius neribojamas.

115. Apie filialo veiklą filialo vadovas atsiskaito Įstaigos direktoriui.

XIII SKYRIUS

DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS IR VISUOMENEI TVARKA

116. Kai Įstaigos pranešimai turi būti paskelbti viešai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir Įstaigos interneto svetainėje www.amrc.lt.

117. Įstaigos vadovas parengia ir pateikia eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo ją pateikia Juridinių asmenų registrui bei paskelbia Įstaigos interneto svetainėje. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu Įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.

118. Įstaigos vadovas ne rečiau kaip kartą per metus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teikti informaciją Įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie jos nustatytų veiklos tikslų, rezultatų (rodiklių) pasiekimą ir atitiktį lūkesčiams.

119. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal jos veiklos tikslus kitoks poveikis.

120. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato dalininkų susirinkimas.

121. Dalininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Įstaigos dokumentai pateikiami susipažinti Įstaigos buveinėje darbo valandomis, o šių dokumentų kopijos gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis.

122. Už informacijos pateikimą Įstaigos dalininkams atsakingas Įstaigos vadovas.

123. Įstaigos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams pateikiama neatlygintinai.

124. Kita informacija, kuri pateikiama visuomenei ir kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas, skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.

XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS nuostatos

125. Įstatų keitimo tvarka nesiskiria nuo nurodytos Viešųjų įstaigų įstatyme.

126. Įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma arba likviduojama Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos

ir sporto centro direktorė

Irma Maskeliūnienė

Vidaus tvarkos taisyklės

Vidaus tvarkos taisyklės

VŠĮ ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRAS

ĮSAKYMAS
DĖL SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS VALDYMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO

2018 m. sausio 12 d. Nr. PV- 02
Alytus

Vadovaudamasis Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. gruodžio 01 d. įsakymu DV-1477 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašo tvirtinimo“:
1. T v i r t i n u VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Į g a li o j u skyrių administratorius pasirašytinai supažindinti darbuotojus su šiuo įsakymu.
3. Aprašą paskelbti internetinėje svetainėje.

Direktorė Daiva Gudzinevičienė

PATVIRTINTA
VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktoriaus
2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. PV- 02

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS VALDYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešosios Įstaigos Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato pagalbos teikimo ir koordinavimo veiksmų seką asmenims, atsidūrusiems savižudybės rizikoje VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre.
2. Tvarkos aprašo tikslas – sukurti VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre bendrą savižudybių rizikos valdymo sistemą, kuri leistų laiku atpažinti asmenis, turinčius minčių apie savižudybę, ketinantiems nusižudyti suteikti skubią ir tęstinę pagalbą, o nusižudžiusiųjų artimiesiems suteikti pagalbą pagal įstaigos galimybes.
3. Tvarkos aprašas apima:
3.1. savižudybių prevenciją – rizikos atpažinimo valdymą;
3.2. savižudybių intervenciją:
3.2.1. skubią pagalbą;
3.2.2. tęstinę pagalbą;
3.3. savižudybių postvenciją: pagalbą ketinančiųjų nusižudyti ir nusižudžiusiųjų artimiesiems.
4. Asmenys, kurie turi savižudybės riziką, skirstomi į:
4.1. asmenis, turinčius minčių apie savižudybę;
4.2. asmenis, ketinančius nusižudyti: asmenis, pradėjusius savižudybės veiksmus (iškilusi grėsmė gyvybei), ir (ar) asmenis, kurie bandydami nusižudyti save susižalojo ir kuriems reikalinga būtinoji medicinos pagalba;
4.3. asmenis, kurių artimieji ketino nusižudyti;
4.4. asmenis, patyrusius artimojo savižudybę.
5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
5.1. savižudybės rizika – tai potenciali tikimybė, kad asmuo nusižudys;
5.2. rizikos atpažinėjas – bet kuris asmuo, kuris pastebėjo kito asmens savižudybės riziką;
5.3. pagalbos teikėjas – bet kuris bendrojo ugdymo mokyklos, socialines paslaugas teikiančios įstaigos ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, teikiantis pagalbą savižudybės rizikoje atsidūrusiems asmenims, išklausęs specialius krizinių situacijų valdymo mokymus;
5.4. psichosocialinė pagalba – pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus (ligas, netektis, skyrybas ir kt.), ir jų šeimoms, artimiesiems, apimanti socialinę, psichologinę, psichoterapinę pagalbą, sielovadą, taip pat pagalbą įveikiant priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų ir kt.;
5.5. rizikos atpažinimas savižudybių rizikos valdymo atveju – pastebėjimas, kad asmuo galvoja apie savižudybę, ir pagalbos priemonių jam numatymas;
5.6. skubi savižudybių rizikos valdymo pagalba – trumpalaikė pagalba, kuri apima emocinę paramą ir kuria siekiama užtikrinti, kad asmuo nenusižudys ar nesukels grėsmės savo sveikatai ir gyvybei bei laiku gaus reikalingą pagalbą;
5.7. tęstinė savižudybių rizikos valdymo pagalba – ilgalaikė profesionali pagalba, kuri apima problemų, vedančių prie ketinimo nusižudyti, sprendimą.

II SKYRIUS
RIZIKOS ATPAŽINIMO VALDYMAS

6. Rizikos atpažinimo valdymas skirstomas į:
6.1. asmenų, turinčių minčių apie savižudybę, rizikos atpažinimo valdymą;
6.2. asmenų, ketinančių nusižudyti: asmenų, turinčių savižudybės planą, pradėjusių savižudybės veiksmus (iškilusi grėsmė gyvybei), ir (ar) asmenų, kurie bandydami nusižudyti save susižalojo ir kuriems reikalinga būtinoji medicinos pagalba, rizikos atpažinimo valdymą.
7. Asmenų, turinčių minčių apie savižudybę, rizikos atpažinimo valdymo veiksmai priklauso nuo savižudybės rizikos laipsnio.

III SKYRIUS
ASMENŲ, TURINČIŲ MINČIŲ APIE SAVIŽUDYBĘ, RIZIKOS ATPAŽINIMO VALDYMAS

Rizikos atpažinimo valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose

8. Bet kuris medicinos įstaigų darbuotojas, atpažinęs arba įtaręs pacientą, turintį suicidinių minčių, atliekantį suicidinius veiksmus ar kitokius savižudybės rizikos ženklus, nedelsiant informuoja asmenį, kuris yra paskirtas pagalbos teikėju (vidaus ligų gydytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas)
9. Pagalbos teikėjas, gavęs informaciją apie pacientą, turintį savižudybės rizikos ženklus:
9.1. suteikia pacientui emocinę paramą;
9.2. tą pačią dieną organizuoja pacientui psichologo konsultaciją, jeigu yra reali grėsmė gyvybei, nepriklausomai nuo paciento būklės (apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių medžiagų);
9.3. informuoja pacientą (jei vaikas – tėvus / globėjus / artimuosius) apie Alytaus miesto psichosocialinės pagalbos galimybes – informacija, kur kreiptis pagalbos, pateikiama Psichosocialinę pagalbą teikiančių Alytaus miesto įstaigų sąraše (pridedama);
9.4. jei tėvai / globėjai atsisako pagalbos ar su jais nepavyksta susiekti, pagalbos teikėjas informuoja vaiko gyvenamosios vietos VTAS ir policiją, kurie pasirūpina, kad vaikui būtų suteikta reikalinga pagalba.

Rizikos atpažinimo valdymas socialinių paslaugų įstaigose

10. Bet kuris socialinis darbuotojas, išklausęs specialius krizinių situacijų valdymo mokymus, atpažinęs asmenį, turintį minčių apie savižudybę, tampa pagalbos teikėju.
11. Pagalbos teikėjas:
11.1. suteikia asmeniui emocinę paramą;
11.2. jei asmuo nepilnametis, informuoja tėvus / globėjus / artimuosius;
11.3. informuoja socialinių paslaugų įstaigos administraciją;
11.4. įvertinęs situaciją, kviečia greitąją medicinos pagalbą. Asmeniui sutikus užregistruoja ir, esant poreikiui, palydi į įstaigas, kurios teikia psichosocialinę pagalbą;
11.5. informuoja asmenį apie Alytaus miesto psichosocialinės pagalbos galimybes – informacija, kur kreiptis pagalbos, pateikiama Psichosocialinę pagalbą teikiančių Alytaus miesto įstaigų sąraše (pridedama);
11.6. jei tėvai / globėjai atsisako pagalbos ar su jais nepavyksta susiekti, pagalbos teikėjas informuoja vaiko gyvenamosios vietos VTAS, esant poreikiui ir policiją, kurie pasirūpina, kad vaikui būtų suteikta reikalinga pagalba.

IV SKYRIUS
ASMENŲ, KETINANČIŲ NUSIŽUDYTI, RIZIKOS ATPAŽINIMO VALDYMAS

Pradėjusių savižudybės veiksmus asmenų (iškilusi grėsmė gyvybei) rizikos atpažinimo valdymas

12. Jei asmuo (vaikas ar suaugusysis) yra pradėjęs savęs žalojimo veiksmus mėgindamas nusižudyti (iškilusi reali grėsmė gyvybei), rizikos atpažinėjas skambina Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ir vykdo Bendrojo pagalbos centro darbuotojo nurodymus.

Asmenų, kurie bandydami nusižudyti save susižalojo ir kuriems reikalinga būtinoji medicinos pagalba, rizikos atpažinimo valdymas

13. Jei asmuo (vaikas ar suaugusysis) mėgindamas nusižudyti susižalojo ir jam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, rizikos atpažinėjas prieš pradėdamas teikti pirmąją pagalbą įvertina situaciją, galimus pavojus ir imasi visų įmanomų situaciją atitinkančių atsargumo priemonių bei kviečia greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP).
14. Jei asmuo nepilnametis, rizikos atpažinėjas informuoja asmens tėvus /globėjus, artimuosius ir VTAS.

V SKYRIUS
TĘSTINĖ PAGALBA

15. Įstaiga, teikianti stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną po asmens išrašymo iš įstaigos pranešti (paštu arba el. paštu) apie asmenį pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai (toliau – PAASPĮ), prie kurios asmuo (vaikas ar suaugusysis) yra prisirašęs, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo teikiamos dėl tyčinio savęs žalojimo (suicido).
16. Pranešimą sudaro išrašas, informacija apie mėginimą nusižudyti, informacija apie dabartinę paciento būseną,

VI SKYRIUS
PAGALBA KETINANČIŲJŲ NUSIŽUDYTI IR NUSIŽUDŽIUSIŲJŲ ARTIMIESIEMS

17. Kai asmuo ketina nusižudyti (iškilusi grėsmė žmogaus gyvybei) ar po asmens nusižudymo, į įvykio vietą kviečiamos specialiosios tarnybos. Užtikrinusios reikiamą pagalbą, jos privalo informuoti artimuosius apie Alytaus miesto psichosocialinės pagalbos galimybes (informacija, kur kreiptis pagalbos, pateikiama Psichosocialinę pagalbą teikiančių Alytaus miesto įstaigų sąraše (pridedama)) ir perduoti įstaigų sąrašą. Taip pat pagal poreikį organizuoja asmens, kuriam reikalinga pagalba, palydėjimą pas pagalbos teikėją.
18. Jei nusižudžiusiojo asmens artimieji yra nepilnamečiai – specialiosios tarnybos apie tai būtinai praneša VTAS – jis nedelsiant organizuoja psichologinės pagalbos teikimą nepilnamečiams. Iki atvyks VTAS specialistai specialiosios tarnybos pasirūpina, kad vaikai būtų su suaugusiu asmeniu, galinčiu juos saugiai prižiūrėti.

VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Skyrių administratoriai yra atsakingi už tvarkos apraše nustatytų veiksmų vykdymo organizavimą.
________________________________

Alytaus miesto savivaldybės savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašo
priedas

PSICHOSOCIALINĘ PAGALBĄ TEIKIANČIŲ ALYTAUS MIESTO ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Kontaktai
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos
1. VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centras Naujoji g. 48, Alytus
Registratūros tel. (8 315) 90 030
El. p. alytus@apoliklinika.lt
2. UAB „Medica“ klinika Naujoji g. 76-50, Alytus
Tel. (8 315) 24 100, +370 620 22 183
El. p. alytus@medicaklinika.lt
Psichologinę pagalbą teikiančios įstaigos
3. VO Alytaus miesto moterų krizių centras Topolių g. 10-18, Alytus
Tel. (8 315) 71 170, +370 611 54 342
El. p. ammkc@aktv.lt
4. BĮ Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba (nepilnamečiams) Pulko g. 1, Alytus
Tel. (8 315) 75 507
El. p. ampt@ppt.alytus.lm.lt

Pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems organizuojanti įstaiga
5. Asociacija „Artimiems“ Interneto svetainė www.artimiems.lt
El. p. laukiam@artimiems.lt

Pagalbą telefonu ir internetu teikiančios įstaigos
6. VšĮ „Vaikų linija“ Tel. 116111
I–VII 11–21 val.
www.vaikulinija.lt

7. Paramos fondas „Jaunimo linija“ Tel. 8 800 28 888
0–24 val.
www.jaunimolinija.lt

8. Bendrija „Vilties linija“ (suaugusiesiems) Tel. 116123
0–24 val.
El. p. vilties.linija@gmail.com

9. Pagalbos moterims linija Tel. 8 800 66 366
I–V 10–21 val.
El. p. pagalba@moteriai.lt

10. „Linija Doverija“ („Линия доверия“) (pagalba teikiama rusų kalba) Tel. 8 800 77 277
I–V 16:00–20:00
11. Sidabrinė linija (senjorams) Tel. 8 800 80 020
I–V 8–20 val.
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt

___________________________

Gauti PDF formatu

Gauti PDF formatu

Gauti pdf formatu

Gauti pdf formatu