VŠĮ ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO  PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius ( toliau vadinamas skyriumi) – yra VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro stacionarinės asmens sveikatos priežiūros struktūrinis padalinys, teikiantis stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, kuriame terminuotai  gydomi ir slaugomi asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, po traumų, užsitęsusių ligų išeitinėse fazėse arba kuriems dėl sveikatos būklės reikalinga kvalifikuota slauga, tačiau nereikalingas intensyvus gydymas.
2. Skyriaus nuostatuose naudojamos sąvokos:

2.1. Slauga- slaugytojo veikla, padedanti užtikrinti paciento pagrindines gyvybines veiklas, bei jo atliekamas gydymo ir slaugos procedūras.

2.2. Palaikomasis  gydymas – stacionarinė medicinos pagalba pacientams, kai aiški ligos diagnozė ir nereikalingas specializuotas gydymas.

2.3. Gyvybinės veiklos – žmogaus organizmo veiklos, užtikrinančios gyvenimo procesą.

2.4.  Slaugos poreikiai – pagrindiniai fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento poreikiai, kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos.

2.5. Slaugos procesas – tai sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens ( paciento), šeimos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos procesą sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugos planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas.

2.6. Slaugymo planavimas- tai slaugymo plano, kuriame nurodyta, kaip sistemingai tenkinti paciento slaugos poreikius, sudarymas. Slaugymo planą sudaro: paciento būklės įvertinimas, duomenų apie pacientą rinkimas, paciento poreikių nustatymas, slaugymo veiksmų pasirinkimas, slaugymo rezultatų įvertinimas. Individualus paciento slaugymo planas derinamas su gydymo planu.

2.7. Slaugymo vertinimas – tai slaugymo rezultatų vertinimas: būdas veiklos efektyvumui, paciento būklei įvertinti.

3.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius nėra juridinis asmuo.

4.VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro steigėja Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus komitetas.

5.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nemokamos paslaugos teikiamos Alytaus miesto ir rajono gyventojams, kurie prisirašę prie miesto sveikatos priežiūros įstaigų finansuojamų SAM Vilniaus teritorinės ligonių kasos.

6.Medicinos personalas ( personalas, kuriam pagal užimamas pareigas reikalingas specialus medicininis išsilavinimas) privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos licencijas praktikai.

7.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, slaugos etikos pagrindais, LR Vyriausybės nutarimais, LR Sveikatos apsaugos

8. ministerijos, ministro įsakymais, medicinos, higienos normomis, Valstybinės ligonių kasos norminiais aktais, nacionaliniais ir tarptautiniais medicinos veiklos standartais, reglamentuojančiomis skyriaus darbo organizavimo tvarką, darbuotojų veiklą, įstaigos įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, šiais nuostatais bei kitais teisės aktais.

9.Įstaiga bendradarbiauja su kitomis sveikatos priežiūros, medicinos mokymo įstaigomis.

10.Šių nuostatų privalo laikytis visi skyriaus darbuotojai, pacientai ir lankytojai.

11.Pažeidusiems galiojančius nuostatus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, gali būti taikomos drausminės ar kitokio pobūdžio priemonės pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

12.Skyrius finansuojamas iš įstaigos biudžeto, privataus ir (ar) iš valstybinio socialinio draudimo lėšų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

13.Skyrius taip pat gali naudoti lėšas, gautas iš paramos ir labdaros, aukų, mokesčių už paslaugas, akcijų, aukcionų, asmeninių pacientų ar jų artimųjų įmokų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais numatytų finansavimo šaltinių.

14.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nemokamos paslaugos finansuojamos iš teritorinių ligonių kasų

15.Mokamos medicinos paslaugos ir patarnavimai skyriuje teikiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir kainas.

16.Skyriuje teikiamų mokamų medicinos paslaugų asortimentą ir tvarką nustato centro direktorius.

17.Skyriaus darbą koordinuoja ir kontroliuoja įstaigos administracija.

 II. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

18. Teikti pirminio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

19.Teikti gydymo, slaugos, atstatomąsias, kitas medicinos paslaugas žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai yra netikslinga reabilitacija specializuotuose skyriuose.

III. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS FUNKCIJOS

 20.Gydyti asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis, neįgaliuosius, po traumų, galūnių amputacijos, kada reabilitacija specializuotuose skyriuose netikslinga, MN 80 – 2000.

21.Teikti slaugos paslaugas pagal MN 28: 2004 bei MN 57: 1998.

22.Teikti minimalias atstatomąsias paslaugas, padedančias pacientui išsaugoti individualų fizinį aktyvumą, palaikyti sutrikusias organizmo funkcijas taikant masažą, gydomąją kūno kultūrą, fizioterapiją ir kitas atstatomąsias priemones.

23.Atlikti tyrimus pagal medicininius parodymus ( šlapimo, hemoglobino, hematokrito, leukocitų, leukogramą, trombocitų skaičiaus, krešėjimo laiko, gliukozės kiekio kraujuje, cholesterolio kiekio, C reaktyvinio baltymo (CRB), arba eritrocitų nusėdimo greičio (ENG), kaprogramą, (testą slaptam kraujavimui nustatyti), elektrogramą.

24.Kviesti konsultantus, jei reikia specializuotos medicinos pagalbos, arba pacientą perkelti į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą, galinčią suteikti reikiamą pagalbą.

25.Jeigu įstaigoje ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams suteikti tuo pačiu metu vienodą gydymą, gydytojo pasirinktas gydymas yra mediciniškai pagrįstas ir nediskriminuojantis kitų pacientų.

26.Suteikti pacientams mokslu pagrįstas nuskausminančias priemones, kad jie nekentėtų dėl savos sveikatos sutrikimų.

 IV.SKYRIAUS PERSONALAS 

27.Skyriuje dirba sveikatos priežiūros specialistai ir pagalbinis personalas.

28.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 605, gydytojai ( medicinos gydytojas, bendrosios praktikos gydytojas, kiti).

29. Slaugos administratorius.

30.Slaugos personalas: bendrosios praktikos slaugytojas, (-ai); fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos specialistai, slaugytojo padėjėjas.

31.Socialinis darbuotojas.

32.Masažuotojas.

33.Kineziterapeutas.

34.Sveikatos psichologas .

35.Dietistas.

36.Pagalbinis personalas; valytojas,- ai.

37.Administracija gali įsidarbinti ir kitą personalą.

38.Skyriaus darbuotojų skaičius ir sudėtis privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinami skyriui keliami tikslai.

39.Labdaringų organizacijų nariai, studentai, neturintys medicinos išsilavinimo, įstaigos administracijos nustatyta tvarka gali dalyvauti pacientų slaugos procese.

V. SKYRIAUS PERSONALO PAREIGOS, ELGESIO NORMOS 

40.Teikti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas MN 80-2000 (skyriuje „Funkcijos“). Gydytojai ir slaugos darbuotojai gerbia pacientų asmens privatumą, pacientai gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai.

41.Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka teikti statistinius duomenis, pildyti sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus apskaitos dokumentus.

42.Laikytis sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų.

43.Darbuotojai privalo:

43.1 Laikytis darbo drausmės.

43.2. Gerbti kiekvieną pacientą, elgtis su juo taip, kad nežemintų jo orumo.

43.3. Laikytis medicinos darbuotojų profesinės etikos.

43.4. Saugoti ir be pagrindo neskleisti konfidencialios informacijos apie pacientą.

43.5. Pareigas vykdyti pagal atitinkamus pareiginius nuostatus, medicinines bei higienos normas ir vykdyti kitas pareigas, kurios tiesiogiai išplaukia iš darbinių pareigų atidaus, rūpestingo ir apdairaus vykdymo.

44.Apie priežastis, trukdančias ar apsunkinančias pareigų atlikimą darbe, nedelsiant pranešti padalinio vadovui ar įstaigos direktoriui.

VI. SKYRIAUS PERSONALO TEISĖS

45.Asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, gauti informaciją apie paciento sveikatos būklę iš sveikatos priežiūros įstaigos, į kurios sąrašą pacientas yra įsiregistravęs, taip pat iš tos įstaigos, kurioje pacientas gydėsi prieš tai.

46.Teikti siūlymus įstaigos administracijai, savivaldybei sveikatos gerinimo bei slaugos praktikos tobulinimo klausimais.

47.Kelti profesinę kvalifikaciją bei naudotis kitomis įstatymų ir teisės aktų numatytomis teisėmis ir socialinėmis garantijomis.

VII. PERSONALO ATSAKOMYBĖ

48.Skyriaus personalo padarytos klaidos, aplaidumas ar netinkamas funkcijų vykdymas, taip pat teisių bei kompetencijos viršijimas užtraukia drausminę, materialinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

VIII. BENDRADARBIAVIMAS

49.Skyriaus darbas grindžiamas profesiniu bendradarbiavimu.

50.Su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis bendradarbiaujama pagal sutartis, prireikus kviečiami jų specialistai konsultantai.

51.Skyriaus personalas pagal galiojančius įstatymus ir nustatytą tvarką teikia informaciją kitoms įstaigoms ir institucijoms.

IX. SKYRIAUS DARBO IR POILSIO REŽIMAS

52.Kasdieninio darbo trukmė palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nustatoma pamainų grafikais.

53.Darbo grafikus sudaro skyriaus slaugos administratorė, tvirtina padalinio vadovas.

54.Skyriaus personalas dirba pamainomis pagal jiems nustatytą slenkantį darbo grafiką.

X. SKYRIAUS PATALPOS, ĮRANGA BEI PAGALBINĖS PRIEMONĖS

55.Patalpos turi atitikti HN 47: 1995 medicinos įstaigos reikalavimus.

56.Patalpų išdėstymas turi atitikti jų paskirtį.

57.Įranga bei pagalbinės priemonės turi atitikti kokybės reikalavimus ir standartus.

58.Nesant įrangos tyrimams atlikti, įstaiga gali sudaryti sutartis su kitomis gydymo įstaigomis. (1 priedas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui privalomos įrangos sąrašas).

59.Gali būti ir kitų papildomų patalpų, įrangos bei skyrių ( tarnybų ), atitinkančių kokybės reikalavimus bei standartus.

XI. NEMOKAMŲ IR MOKAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO IR APMOKĖJIMO TVARKA

60.Įstaigoje teikiamos nemokamos gydymo išlaidas apmoka Valstybinė ligonių kasa ir mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

61.Būtinoji medicininė pagalba teikiama nemokamai visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems leidimą nuolatinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal būtinosios pagalbos paslaugų sąrašą ( LR SAM 2004-04-08 Įsakymas Nr. 208).

62.Europos Sąjungos šalių narių piliečiams pagal būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką, nustatytą LR SAM 2004-04-08 įsakymu Nr. 208 ir LR SAM 2004-04-08 įsakymu Nr. V -205.

63.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus personalas savo kompetencijos ribose nemokamą būtinąją pagalbą teikia skyriuje stacionarizuotiems pacientams.

64.Siekiant užtikrinti tinkamą teikiamų paslaugų kokybę, slauga ir procedūros atliekamos vadovaujantis įstaigoje patvirtintais procedūrų atlikimo aprašymų dokumentais.

65.Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens priežiūros įstaigos teikia ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jų gavėjai ( juridiniai ir fiziniai asmenys) privalo sumokėti ( Sveikatos sistemos įstatymo 11 str. 2d. 2p.: Žin., 1998, Nr. 112 – 3099).

66.Mokamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, teikiamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose ( toliau sveikatos priežiūros įstaigos), priskiriamos paslaugos, kurių išlaidos nekompensuojamos iš:

67.Valstybės ir savivaldybių biudžetų.

68.Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

69.Valstybės, savivaldybių, įmonių ir kitų organizacijų sveikatos fondų bei lėšų, skirtų sveikatos programoms finansuoti.

70.Už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( toliau mokamos paslaugos), kurios suteikiamos sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, moka patys pacientai arba už juos gali sumokėti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys bei savanoriškojo draudimo įstaigos, kai:

71.Pacientas neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ar neturėdamas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo ( jei teisės aktuose nėra numatytos kitos sąlygos), pats kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl paslaugų suteikimo.

72.Paciento pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos ( kitų specialistų konsultacijos, procedūros, tyrimai). Prie papildomų paslaugų priskiriamos paslaugos, kurias pasirenka savo iniciatyva pats pacientas ir jos nėra susijusios su pagrindinės ligos (diagnozuotos) gydymu, o priklauso kitam lydinčiam susirgimui ( ligai) ir gali būti teikiamos tik leidus tuo metu gydančiam gydytojui.

73. Įstaiga yra išnaudojusi lėšas (lėšų limitą), numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa, ir įstaigos administracija matomoje vietoje yra paskelbusi, kad laikinai, dėl lėšų trūkumo, negali teikti tam tikrų planinio gydymo ir slaugos paslaugų, o apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu pacientas, norėdamas gauti paslaugą skubos tvarka, sutinka pats už ją sumokėti – apmokamos ne didesnėmis nei Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 29 įsakymu Nr. 178 patvirtintu Valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybinėse ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainynu Nr. 96-11-2 ( 2 priedas) .

74.Pacientams ir klientams mokamos paslaugos teikiamos ne eilės tvarka, neribotam laikui ir nepriklausomai nuo jų deklaruotos gyvenamos vietos.

75.Apmokėjimo tvarka už palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje teikiamas mokamas ir kitas papildomas paslaugas numatyta kituose įstaigos vidaus dokumentuose.

XII. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS PACIENTŲ HOSPITALIZAVIMO TVARKA IR KRITERIJAI

76.Pacientai stacionariniam palaikomajam gydymui ir slaugai į skyrių gali atvykti:

76.1. Siunčiami: gydytojų, dirbančių valstybinėse ar viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

76.2. Gydytojų, dirbančių privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis

76.3. Patys be siuntimo ( mokamoms paslaugoms), turintys gydančiojo gydytojo nukreipimą ( forma Nr. F 027/a).

77. Nukreipimą pacientui (ligoniui ) turi teisę išduoti ambulatorinės arba stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas.

78. Nukreipime ( forma Nr. F 027/a) siunčiantis gydytojas nurodo: diagnozę ( pažymint ligos kodą pagal TLK – 10 ), trumpą anamnezę, atliktus tyrimus ( klinikinį kraujo, šlapimo, pagal parodymus EKG, krūtinės ląstos rentgenogramą ir kt. ).

79.Pacientai į skyrių hospitalizuojami, kai yra galutinė diagnozė ir nereikalingas papildomas ištyrimas. Pacientui, susirgus kitoms ligomis stacionare, jei reikia specializuotos pagalbos, per tris dienas turi konsultuoti specialistas arba jie perkeliami į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

80.Pacientai kreipiasi į įstaigą savo laisvu apsisprendimu.

81.Jeigu pacientas kreipiasi ne pagal profilį, jam paaiškinama kur kreiptis.

82.Pacientai registruojami telefonu iš anksto arba atvykę į įstaigą.

83.Pirmumo teise hospitalizuojami pacientai reikalingi paliatyvios slaugos, sergantys onkologinėmis ligomis, vieniši.

84.Hospitalizavimo klausimą sprendžia direktorius, sveikatos priežiūros vadovas ir ( ar) įstaigos vadovo sudaryta sveikatos priežiūros specialistų komisija.

85.Pacientai turi pateikti šiuos dokumentus:

85.1. Pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

85.2. Taip pat vieną iš šių dokumentų: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ( galiojantį), bedarbio registracijos pažymėjimą su darbo biržos spaudais, pensininko pažymėjimą, invalidumo pažymėjimą, privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimą.

86.Paciento trukmę stacionare lemia:

86.1.Stacionarinių gydymo ir slaugos paslaugų poreikis.

86.2. Objektyvi paciento būklė.

86.3. Ligos eiga ir sunkumas.

87.Išvadas apie paciento slaugos ir gydymo stacionare tolesnį poreikį pateikia:

87.1. Gydantis gydytojas.

87.2. Slaugos administratorė, bendrosios praktikos slaugytojos.

87.3. Iškilus neaiškumui, sveikatos priežiūros vadovas ir (ar) direktoriaus sudaryta sveikatos priežiūros specialistų komisija.

XIII. PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS PACIENTŲ TEISĖS

88.Pacientai apsidraudę arba apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, pateikę reikiamus dokumentus, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos fondo lėšų tik tada, jei įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

89.Ligonių besigydančių palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje teisės užtikrinamos pagal Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas.

90.Pacientai turi teisę gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, nevaržant jų teisių dėl lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių.

91.Pacientas turi teisę į jo garbę ir orumą nežeminančias sąlygas ir įstaigos personalo pagarbų elgesį teikiant paslaugas pacientui bei jam mirus.

92.Pacientai informuojami apie įstaigoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti.

93.Būtinoji medicinos pagalba pacientui suteikiama neatidėliotinai.

94.Pacientai informuojami apie juos gydančio gydytojo ir slaugančio darbuotojo vardą, pavardę, pareigas ir kvalifikaciją.

95.Pacientai informuojami apie įstaigos tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jų buvimu toje įstaigoje.

96.Pacientai hospitalizuojami tik jų pačių sutikimu.

97.Paciento teisės:

97.1. Paciento gyvybės ir sveikatos gynimo principas.

97.2. Kitų asmenų gyvybės ir sveikatos gynimo principas.

97.3. Asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos principas ( taip pat ir po mirties).

97.4. Paciento interesai ir jo gerovė svarbesni už visuomenės ir mokslo interesus principas.

97.5. Informuoto paciento sutikimo gydytis principas.

97.6. Nepilnamečio asmens interesų viršenybės prieš tėvų valdžią principas.

97.7. Pasirinkimo ( įstaigos, gydymo, metodo, atstovo, žinojimo) laisvės principas.

97.8. Sąmoningos atsakomybės už save ir savo sveikatą principas.

97.9. Negalinčio pilnai išreikšti savo valios paciento įmanomai didesnis dalyvavimas visais atvejais principas.

98.Pacientas valią išreikšti gali: žodžiu, raštu, veiksmu (gestais).

99.Teisės, nustatytas kituose teisės aktuose

100.Teisė į sveikatos priežiūrą.

101.Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, gydytoją, slaugos darbuotoją.

102.Pacientai turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę.

103.Informacija apie sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę pacientui pateikiama jam suprantama forma.

104.Informuodamas apie gydymą, gydytojas paaiškina pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo.

105.Informacija neteikiama pacientui prieš jo valią, tačiau toks jo noras turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą pažymima jo ligos dokumentuose.

106.Ligos dokumentuose paciento rašytinis patvirtinimas privalomas:

106.1. Sutikimo gydytis atšaukimas.

106.2. Pasirenkant gydymo ar diagnostikos metodiką ( kai laikantis sveikatos priežiūros normų galima rinktis).

106.3. Pareikšta valia, kai pasinaudoja savo teise nežinoti.

106.4. Įgaliojimas paciento atstovui pagal pavedimą.

106.5. Sutikimas kitam asmeniui suteikti apie pacientą konfidencialią informaciją.

106.6. Patvirtinimas, kad jam išaiškintas sprendimo išrašyti iš sveikatos priežiūros įstaigos ar siųsti į kitą sveikatos priežiūros įstaigos pagrįstumas.

106.7. Patvirtinimas, kad susipažino su pacientų vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigomis ir teisėmis.

106.8. Sutikimas dėl paslaugų, neįtrauktų į sveikatos priežiūros paslaugų sutartį.

107.Pacientai turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.

108.Pacientai nėra gydomi ar jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga prieš jų valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip.

109.Be pacientų sutikimo negalima jo panaudoti mokymo procese, moksliniuose ir medicinos bandymuose.

110.Jeigu pacientai yra nepilnamečiai, tokį sutikimą duoda vienas iš tėvų ar įstatyminis atstovas ir rajono, miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba.

111.Nepilnamečiai pacientai informuojami apie gydymą ir, jeigu jis pagal savo amžių ir išsilavinimo lygį gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą ( apie tai sprendžia gydantis gydytojas), nepilnametis negali būti gydomas prieš jo valią, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip. Gydytojas parenka gydymo metodus labiausiai atitinkančius nepilnamečio interesus.

112.Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą, jeigu pacientas yra be sąmonės ar dėl kitos priežasties negalima sužinoti jo valios ir gresia rimtas pavojus jo gyvybei ar sveikatai, tokia medicinos pagalba suteikiama ir be paciento sutikimo.

113.Paciento, psichikos ligonio, nesugebančio teisingai vertinti savo sveikatos būklės, gydymo ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

114.Teikiant būtinąją (pirmąją ar skubiąją) medicinos pagalbą, kuriai yra būtinas paciento įstatyminio1atstovo sutikimas, ji teikiama ir be įstatyminio atstovo sutikimo, jei jo negalima gauti laiku arba įstatyminis atstovas atsisako duoti sutikimą, o gydančio gydytojo ar slaugos darbuotojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus ar yra pavojus jo gyvybei.

115.Apie tai turi būti pažymima paciento ligos istorijoje.

116.Jeigu paciento įstatyminis atstovas atsisako duoti sutikimą gydymui, kuris nėra skubus, o gydančio gydytojo nuomone, medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, tokiam gydymui sutikimą turi teisę duoti sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisija ar Lietuvos medicinines etikos komitetas. Į šią komisiją ar komitetą kreipiasi sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas.

117.Teisė skųstis.

118.Nepatenkinti skyriaus sveikatos priežiūros paslaugomis pacientai turi teisę kreiptis į įstaigos vadovą atsakingą už sveikatos priežiūrą šioje įstaigoje.

119.Manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, turi teisę raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, o nepatenkintas jam pateiktu atsakymu, gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

120.Į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą turi teisę pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, LR Civilinio kodekso, LR Draudimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir tvarką.

121.Privataus gyvenimo neliečiamumas.

122.Pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie pacientų gyvenimo faktus renkama ligos istorijai pacientų sutikimu ir jei, gydančio gydytojo nuomone, tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ir slaugyti.

123.Sutikimas nėra būtinas, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą.

124.Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientus laikoma konfidencialia net ir po pacientų mirties.

125.Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint raštišką paciento sutikimą arba jei tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

X IV. PACIENTŲ IR JŲ ARTIMŲJŲ PAREIGOS

 Pacientai privalo:

126.Atvykti į įstaigą registracijos dokumente nurodytu laiku. Laiku sumokėti už suteiktas paslaugas.

127.Pagarbiai elgtis personalo atžvilgiu.

128.Įstaigoje ir jos teritorijoje nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotikų.

129.Laikytis asmens higienos reikalavimų.

130.Vykdyti gydytojo nurodymus dėl ligos (-ų) gydymo, slaugos  bei profilaktikos.

131.Elgtis taip, kad netinkami veiksmai neužtęstų ligos.

132.Naudoti medicinos personalo paskirtus vaistus, neslėpti, neišpilti ir neišmesti jų.

133.Elgtis mandagiai, drausmingai, neįžeidinėti gydytojų ir kito medicinos personalo.

134.Pateikti gydytojui prašant reikiamus duomenis apie ligos diagnozę, atliktus tyrimus, taikytą gydymą.

135.Informuoti gydytoją apie sveikatos būklės pasikeitimus gydymo metu, gydymo metodų ne toleravimą.

136.Vykdyti gydytojo ir slaugos personalo nurodymus saugos darbe taisyklių, apsaugančių pacientų sveikatą ir gyvybę diagnostinio ir gydomojo proceso ir slaugos metu. Taip pat priešgaisrinės saugos ir saugaus eismo pėstiesiems reikalavimų Centro teritorijoje.

137.Už nurodymų nevykdymą pacientai gali būti įspėti, o toliau nevykdantys nurodymų bei statantys save ir kitus į pavojų ir išrašyti iš skyriaus.

138.Laikytis šių palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatų.

Pacientų artimieji privalo:

139.Lankyti pacientus lankymo taisyklėse numatytu laiku.

140.Nenešti savo artimiesiems nerekomenduojamų arba draudžiamų maisto produktų ir alkoholinių gėrimų.

141.Savo apsilankymu nesukelti nepatogumų kitiems palatos pacientams.

142.Atnešus artimajam vaistus, atiduoti personalui, nepalikti paciento spintelėje.

143.Nepalikti pas pacientą pinigų arba vertingų daiktų.

144.Pasiimant pacientą į namus pranešti personalui.

XV. INFORMACIJOS PACIENTUI IR KITIEMS FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS APIE JO SVEIKATOS BŪKLĘ TEIKIMO TVARKA

145.Ši tvarka reglamentuoja VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras (toliau tekste – centro) informacijos apie paciento sveikatos būklę, diagnozes ir gydymą, taip pat visos kitos informacijos apie pacientą, teikimą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sąlygas ir terminus.

146.Įstaigos gydytojai ir slaugos darbuotojai pildo būtinus pacientų gydymui ir slaugai medicininius dokumentus, patvirtintus Sveikatos apsaugos ministerijos ir juos saugo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

147.Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas (teismai, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo organai, institucijos, kontroliuojančios gydymo įstaigas, kitos sveikatos priežiūros įstaigos, kurioms įstatymų suteikta teisė rinkti ir gauti informaciją apie pacientą.

148.Pacientas norėdamas gauti informaciją, (išrašai iš ligos istorijos, pažyma, rentgeno nuotraukos ir pan.) kreipiasi į Centro sekretoriatą ir pateikia tapatybę liudijantį dokumentą.

149.Jei dėl informacijos ar oficialaus dokumento gavimo kreipiasi pareiškėjo atstovas, kurio vardu jis kreipiasi, jis privalo pateikti dokumentą patvirtinantį jo įgaliojimų turinį ir apimtį, bei paciento raštišką sutikimą.

150.Teikiamą informaciją apie pacientą pasirašo gydantis ar gydęs gydytojas ir skyriaus, kuriame yra ar buvo gydomas (konsultuojamas) pacientas, vadovas. Lydraštį pasirašo direktorius  arba jo įgaliotas asmuo.

151.Pareiškėjo prašymai ir Centro atsakomieji raštai registruojami bendra tvarka sekretoriate.

152.Informacija apie pacientą pateikiama ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.

153.Pareiškėjas už jam pateiktą medicininę dokumentaciją ( pažymas) apmoka pagal įstaigoje numatytą tvarką. Jei medicininė dokumentacija siunčiama pareiškėjui paštu ar per kurjerių paštą, pareiškėjas už teikiamą medicininę dokumentaciją apmoka iš anksto centro kasoje pagal patvirtintus įkainius.

154.Kitos institucijos už informaciją atsiskaito pagal Centro pateiktą sąskaitą. Su draudimo kompanija gali būti pasirašyta informacijos apie pacientą teikimo sutartis.

155.Pacientui pageidaujant, pateikiama ligos istorijos ar kitų jo medicininių dokumentų kopijos, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia gydantis gydytojas ar gydytojų konsiliumas).

156.Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydytojas pažymi ligos istorijoje.

157.Gydytojas paaiškina pacientui įrašų ligos istorijoje reikšmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas ištaiso, užbaigia, panaikina, paaiškina ir (ar) pakeičia netikslius, neišsamius dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Jeigu gydytojas nesutinka su tokiu paciento reikalavimu, tai apie paciento pageidavimo pagrįstumą sprendžia gydytojų konsiliumas.

158.Informacija nepilnamečiui pacientui, jo tėvams ar globėjams pateikiama jiems suprantama forma.

159.Jeigu yra nesutarimų tarp nepilnamečio ir jo tėvų ar globėjų, gydantis gydytojas, pateikdamas informaciją, vadovaujasi nepilnamečio paciento interesais.

160.Nepilnametis pacientas, kuris, gydytojo nuomone gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam siūlomo gydymo. Gydantis gydytojas nepilnamečio tėvų ar globėjų prašymu informuoja nepilnamečio įstatyminius atstovus apie gydymą, tačiau nepilnamečiui paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio paciento interesams, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

161.Jeigu nepilnametis yra hospitalizuotas, apie tai informuojami jo tėvai ar globėjai.

162.Nepilnamečio paciento tėvai ar globėjai turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento dokumentais, jeigu tai neprieštarauja šių taisyklių 159 ir 160 dalių reikalavimams. Psichikos ligonio atstovo teisę susipažinti su paciento dokumentais nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

163.Reikalavimai dėl informacijos konfidencialumo netaikomi, kai susipažinti su informacija kreipiasi teismas, Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisija ar kitos valstybės institucijos, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai, jei informacija yra suteikiama asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientus, atliekantiems pacientų sveikatos ekspertizę, taip pat institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę kontroliuoti sveikatos priežiūros veiklą.

164.Pacientų dokumentuose esančios informacijos panaudojimo moksliniam tiriamajam darbui ir studentams mokyti tvarką, nustato Lietuvos medicinos etikos komitetas.  Šiais tikslais naudojant informaciją gerbiamas paciento asmens privatumas.

XVI. MIRTIES LIUDIJIMO IŠDAVIMO TVARA

165.Medicininis mirties liudijimas ( forma Nr. 106/a ) yra gydytojo išduodami dokumentai, patvirtinantys nustatytą žmogaus mirties faktą ir būtini mirčiai įregistruoti.

166.Medicininis mirties liudijimas Lietuvos Respublikoje išrašomas valstybine kalba, o esant reikalui ir užsienio kalbomis.

167.Medicininis mirties liudijimas išduodamas mirusiojo giminėms.

168.Medicininį mirties liudijimą išduoda :

168.1. Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, gydęs gydytojas, remdamasis turimais medicininiais dokumentais, jei mirtis įvyko stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, smurtas neįtariamas, pakankamai aiški patologinės anatomijos tyrimas, t.y. jei

“Asmens mirties sveikatos priežiūros įstaigoje akte“ ( forma Nr. 017 – 1/a) yra įstaigos administracijos rezoliucija „ atiduoti be autopsijos „.

169.Jeigu nustatęs mirties faktą asmuo įtaria smurtą (nužudymą, savižudybę, nelaimingą atsitikimą ar kita) arba nenustatyta mirusiojo asmenybė, medicininiuose dokumentuose jis aprašo lavono apžiūros duomenis, su lavonu atliktus veiksmus, manipuliacijas, nurodo žinomas aplinkybes bei savo įtarimus ir skubiai informuoja teisėsaugos institucijas (policiją ar prokuratūrą), kad būtų organizuotas teisės medicinos tyrimas.

170.Jeigu gydytojas teisės medicinos ekspertas, apžiūrėjęs lavoną, neįtaria smurto ir teisės medicinos ekspertizė nebuvo skirta, medicininį mirties liudijimą išduoda:

170.1. Gydytojas teisės medicinos ekspertas, remdamasis medicininių dokumentų (gydymo stacionare istorija, f.003/a) duomenimis.

170.2. Gydytojas teisės medicinos ekspertas, negavęs 170.1. punkte nurodytų duomenų, išduoda medicininį mirties liudijimą, tik visiškai ištyręs lavoną (atlikęs autopsiją).

171.Galutinis medicininis mirties liudijimas išduodamas, jei medicininio mirties liudijimo išrašymo metu pakankamai aiški ir įrodyta medicininių tyrimų duomenimis mirties priežastis, remiantis turimais klinikiniais duomenimis, medicininiais dokumentais bei lavono teisės medicinos ekspertizės ar patologinės anatomijos tyrimo duomenimis.

172.Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas, jei medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nėra pakankamai aiški ir įrodyta medicininių tyrimų duomenimis mirties priežastis ir jai nustatyti reikia papildomų lavono audinių, skysčių ir kitų tyrimų. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per mėnesį turi būti pakeistas galutiniu.

173.Artimiesiems ar įstatymu numatytiems atstovams, pateikus asmens dokumentus skyriaus gydytojui ar bendrosios praktikos slaugytojai ir pasirašius medicininio mirties liudijimo šaknelėje, išduodamas mirties liudijimas. Mirties liudijimo šaknelė saugoma įstaigos archyve 25 metus.

174.Draudžiama atiduoti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos mirusįjį, neišrašius medicininio mirties liudijimo.

175.Medicininis mirties liudijimas išduodamas tą pačią dieną, kurią dėl jo kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Jei atliekamas lavono patologinės anatomijos ar teisės medicinos tyrimas, mirties liudijimas išduodamas, atlikus makroskopinę tyrimo dalį (skrodimą).

176.Medicininis mirties liudijimas išduodamas poilsio ir švenčių dienomis. Jei atliekamas lavono patologinės anatomijos ar teisės medicinos tyrimas, mirties liudijimas išduodamas, atlikus makroskopinę tyrimo dalį (skrodimą).

XVII. GINČŲ IR KONFLIKTŲ TARP SKYRIAUS DARBUOTOJŲ IR PACIENTŲ SPRENDIMO TVARKA

177.Už ginčų, konfliktų ir prašymų priėmimo ir jų nagrinėjimo tvarkos laikymąsi atsako įstaigos direktorius.

178.Direktorius įsakymu paskiria atsakingą asmenį už skundų, prašymų priėmimą ir jų nagrinėjimą.

179.Žodiniai prašymai priimami tik tuo atveju, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nepažeidžiant pareiškėjo ir institucijos interesų.

180.Raštiški pacientų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai turi būti pasirašyti, be to, nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė ir adresas (arba darbo ar mokymosi vieta) kuriuo pareiškėjas pageidautų gauti atsakymą ir telefonas ( jei turi). Nepasirašyti ir be šių duomenų pareiškimai, skundai ir pasiūlymai pripažįstami anoniminiais ir nenagrinėjami.

181.Pakartotiniai prašymai tuo pačiu klausimu, į kuriuos buvo atsakyta, nenagrinėjami.

182.Raštiški pacientų pareiškimai registruojami žurnale, dedamas registracijos spaudas su gavimo data ir registracijos numeriu.

183.Kilus ginčui ar konfliktui tarp skyriaus darbuotojų ir pacientų ne dėl įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ar jų kokybės, pacientai turi teisę kreiptis į skyriaus, kuriame kilo ginčas ar įvyko konfliktas, vadovą.

184.Jei ginčo ar konflikto nepavyksta išspręsti, pacientas gali kreiptis raštu į įstaigos administraciją. Administracija į pacientų kreipimąsi atsako ne vėliau kaip per 10 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato vėlesnius terminus.

185.Įstaigos vadovas, nagrinėdamas pacientų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, privalo:

185.1. Išnagrinėti pareiškimų, skundų ir pasiūlymų esmę, prireikus išreikalauti papildomų dokumentų, imtis kitų priemonių klausimams objektyviai išspręsti.

185.2. Raštu ar žodžiu (pagal pareiškėjų pageidavimą) pranešti pacientams, kokie priimti sprendimai dėl jų pareiškimų, skundų ar pasiūlymų, o jeigu pareiškimas, skundas ar pasiūlymas atmetamas, nurodyti atmetimo motyvus ir paaiškinti tokio sprendimo apskundimo tvarką.

185.3. Analizuoti ir apibendrinti gautus pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, juose pareikštas kritines pastabas, šalinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių pažeidžiamos pacientų teisės ir įstatymų ginami jų interesai.

186.Įstaigos vadovas atsakymą į pareiškimą, skundą ar pasiūlymą privalo pateikti pareiškėjui per dešimt dienų. Jeigu įstaiga pajėgi išspręsti pasiūlymuose iškeltus klausimus, vadovas per dešimt dienų persiunčia juos pagal priklausomybę, pranešdamas apie tai pareiškėjams .

187.Kiekvienas pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka raštu gali kreiptis ir pateikti įstaigos vadovui pareiškimą dėl teikiamų medicinos paslaugų kokybės, jo teisių pažeidimo ar padarytos žalos sveikatai. Įstaigos vadovas ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui ar jo atstovui apie nagrinėjimo rezultatus.

188.Pacientas (jo atstovas), nesutinkantis su prašymo nagrinėjimo rezultatais, gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

189.Šių institucijų, Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų sprendimus ir veiksmus (neveikimą) pacientas (jo atstovas) turi teisę apskųsti teismui.

XVIII. PACIENTŲ BRANGIŲ DAIKTŲ SAUGOJIMO TVARKA

190.Brangiais daiktais laikomi : laikrodžiai, dantų protezai, dirbiniai iš tauriųjų metalų, pinigai ir vertybiniai popieriai.

191.Planine tvarka hospitalizuodami pacientai informuojami, kad jo vertybės įstaigoje nebus saugomos.

192.Pacientų, atvežtų iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turimų dirbinių iš brangiųjų metalų, brangių dantų protezų ir pinigų registravimo ir saugojimo tvarka numatyta pacientų vidaus tvarkos taisyklėse.

XIX. DARBŲ SAUGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ TEISĖS AKTŲ IR NORMINIŲ DOKUMENTŲ NUOSTATOS

193.Pagrindinės darbų saugos nuostatos reglamentuotos LR Vyriausybės, SAM įstatymuose, įstaigos įstatuose, higienos normose: HN 39-1994, HN 47-1995, HN 66-2000, personalo pareiginėse instrukcijose, darbų saugos instrukcijose.

194.Kiekvienas darbuotojas asmeniškai atsakingas už savo pareigų vykdymą pagal darbo sutartį ir pareigines instrukcijas.

195.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus patalpos ir naudojami aparatai atitinka saugaus darbo taisyklių reikalavimus.

196.Skyriuje naudojamos tik aprobuotos tyrimo ir gydymo metodikos, naudojami tik tvarkingi gydymui ir slaugymui skirti medicinos gaminiai ( aparatūra, įranga).

197.Siekiant užtikrinti pacientų saugumą gydymo procese naudojami tik LR registruoti medikamentai

198.Skyriuje yra medikamentų  rinkiniai skubios medicinos pagalbai teikti.

199.Darbo saugos klausimus sprendžia ir organizuoja ūkio tarnybos vadovas.

XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

200.Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatai įsigalioja nuo jų paskelbimo datos.

201.Nuostatai neprieštarauja įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms.

202.Skyriuje dirbantys žmonės gerbia vienas kitą, saugo įstaigos turtą ir neišduoda profesinių paslapčių.

Parengė Nijolė Jakubaitienė

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus nuostatai (Dokumentas PDF formatu)

VŠĮ ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO

GLOBOS SKYRIAUS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Globos skyrius (toliau vadinamas „skyriumi“) yra VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro struktūrinis padalinys, teikiantis stacionarias socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ar suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, vienišiems, kurių artimieji dėl objektyvių priežasčių negali prižiūrėti. Skyriuje apgyvendinami Alytaus miesto gyventojai, deklaravę savo gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje.
2. Skyrius nėra juridinis asmuo.
3. Skyriaus steigėja Alytaus miesto savivaldybė.
4. Skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais, poįstatyminiais aktais, steigėjo sprendimais ir šiais nuostatais.
5. Bendradarbiauja su kitų savivaldybių socialinės paramos skyriais, sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų  įstaigomis ir kt.

I SKYRIAUS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI

6. Skyriaus tikslas yra patenkinti neįgalių žmonių gyvybinius poreikius, sudaryti žmogaus orumą nežeminančias gyvenimo sąlygas, saugoti ir ginti jų teises bei interesus, skatinti sugebėjimą pasirūpinti savimi, bei pagal galimybes padėti integruotis į visuomenę.

7. Skyriaus  uždaviniai:

7.1. teikti gyventojams kompleksinę pagalbą, tenkinant asmens gyvybinius poreikius;

7.2. tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno gyventojo reikmes, užtikrinant gyventojams pasirinkimo teisę, realizuojant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę skyriaus gyventojo ryšiams su bendruomene;

7.3. rūpintis, kad skyriaus gyventojas galėtų realizuoti savo teises, dalyvautų saviraiškos, savęs aktyvinimo ir skyriaus vidaus gyvenime bei bendruomenės veikloje;

7.4. rūpintis sukūrimu gyvenimo sąlygų, kiek galima artimesnių namų aplinkai.

III. SKYRIAUS  FUNKCIJOS IR PAREIGOS

8. Skyriaus  pagrindinės funkcijos:

8.1. suteikti skyriaus gyventojams gyvenamąjį plotą pagal nustatytas normas, aprūpinti reikalingu inventoriumi;

8.2. teikti skyriaus gyventojams socialinės globos paslaugas, atitinkančias kiekvieno asmens savarankiškumo lygį, pagal sudarytus individualius socialinės globos planus;

8.3. už asmens pageidavimu suteiktas papildomas paslaugas skyriaus gyventojas moka pagal nustatytą tvarką;

8.4. atstovauti skyriaus gyventojų interesus valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei visuomeninėse organizacijose;

8.5. tarpininkauti, kad gyventojai atliktų pilietines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka;

8.6. pagal nustatytas normas organizuoti racionalią, specialią, dietinę mitybą, atsižvelgiant į gyventojų amžių, sveikatos būklę bei individualius poreikius;

8.7. organizuoti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinančias asmens fizinę ir psichinę sveikatą, pagal nustatytą normą aprūpinti medikamentais;

8.8. nustatyta tvarka aprūpinti skyriaus gyventojus kompensacinės techninės pagalbos priemonėmis neįgaliesiems;

8.9. laikytis sanitarinio, higieninio ir prieš epideminio režimo;

8.10. organizuoti skyriaus gyventojų kasdieninių gyvenimo įgūdžių ugdymą, darbinę veiklą, laisvalaikį ir užimtumą taip, kad jie būtų palaikomi, skatinami ir motyvuojami būti kuo savarankiškesni;

8.11. tvarkyti skyriaus gyventojų apskaitą, asmens bylas, asmens sveikatos bylas, kitą reikalingą dokumentaciją;

8.12. nustatyta tvarka vykdyti statistinę apskaitą.

9. Skyriaus pareigos:

9.1. užtikrinti skyriaus gyventojams socialinės globos kokybę ir socialinės globos normų laikymąsi;

9.2. garantuoti skyriaus gyventojams nuolatinę specialistų priežiūrą;

9.3. užtikrinti saugią, gerai sutvarkytą, skyriaus gyventojų specialiems poreikiams tenkinti pritaikytą aplinką, reikalingą jų kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti;

9.4. užtikrinti, kad skyriuje dirbtų kvalifikuotas personalas;

9.5. vykdyti organizacinę, ūkinę ir finansinę skyriaus veiklą, valstybės biudžeto ir kitų lėšų efektyvų panaudojimą pagal paskirtį, materialinių vertybių apsaugą;

9.6. garantuoti skyriaus finansinių ir statistinių apskaitų teisingumą

10. vykdyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės sprendimus, šiuos nuostatus, Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus poįstatyminius aktus.

 IV. GYVENIMO SKYRIUJE TVARKA IR SĄLYGOS

11. Asmuo siunčiamas į skyrių ilgalaikei socialinei  globai, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka priimtu sprendimu dėl socialinės globos asmeniui skyrimo.

12. Į skyrių priimami asmenys ilgalaikei socialinei globai, turintys steigėjo siuntimą ir kitus apgyvendinimui socialinės globos įstaigoje reikalingus dokumentus.

13. Į skyrių nepriimami asmenys su šiomis kontraindikacijomis:

13.1. agresyvaus elgesio, keliantys pavojų sau ir aplinkiniams;

13.2. ūmiais infekciniais bei somatiniais susirgimais;

13.3. aktyviąja tuberkulioze;

13.4. odos infekcinėmis ligomis;

13.5. lytiškai plintančiomis ligomis;

13.6. sergantys AIDS;

13.7. lėtiniu alkoholizmu ar narkomanija.

14. Naujai atvykusį gyventoją Globos skyriaus socialinis darbuotojas supažindina su gyventojų teisėmis ir pareigomis, su Vidaus tvarkos taisyklėmis.
15. Priimant veiksnų asmenį į globos įstaigą tarp asmens ir globos įstaigos administracijos ( jos įgalioto asmens) sudaroma dvišalė sutartis, kurioje turi būti numatytos gyvenimo sąlygos, šalių teisės ir pareigos, apmokėjimo už paslaugas sąlygos ir tvarka.
16. Asmenys kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į jų sveikatą, amžių, lytį, poreikius.
17. Skyriaus  gyventojams pensijos mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
18. Mokėjimo už socialinę globą dydis skyriaus gyventojams nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Naujai atvykęs gyventojas ar jį atstovaujantis asmuo (globėjas, rūpintojas ir kt.) pirmą  mėnesį ( pagal faktiškai gyventą laiką)už gyvenimą Globos skyriuje susimoka grynais pinigais.
20. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų  jiems nustatyto  mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
21. Gyventojas iš skyriaus gali išvykti laikinai (iki 3 mėn. per metus) ar visam laikui, jai jis yra veiksnus ir pats to nori. Jei asmuo išvyksta ilgiau nei 3 dienoms, išvykimo terminas ir sąlygos įforminamos raštu. Neveiksnus ar ribotai veiksnus gyventojas visam laikui išvykti gali tik pas teismo paskirtą globėją ar rūpintoją.
22. Gyventojams turi būti sudarytos sąlygos saugiai laikyti asmeninius daiktus ir pinigus. Asmens pinigai ir materialinės vertybės administruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija užtikrina asmens interesus saugant, naudojant ir apskaitant asmens pinigus ir materialines vertybes
23. Centro administracija, išleisdama gyventoją savarankiškam gyvenimui, turi įsitikinti, kad asmeniui bus užtikrintos paslaugos bendruomenėje, jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas ir galės gyventi savarankiškai.
24. Išvykstant iš skyriaus savarankiškam gyvenimui, gyventojui grąžinami dokumentai, asmeniniai daiktai ir vertybės, kurios buvo saugomos skyriuje, pažyma apie buvimo laiką skyriuje.
25. Savavališkai pasišalinus gyventojui iš skyriaus (arba įvykus nelaimingam atsitikimui), administracija nedelsdama praneša policijos komisariatui, artimiesiems bei steigėjui.
26. Gyventojams, sistemingai pažeidinėjantiems skyriaus vidaus ir viešąją tvarką, gali būti taikomos administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės įstatymų nustatyta tvarka.
27. Gyventojas už vidaus tvarkos taisyklių ar teisėtvarkos pažeidimus gali būti pašalintas iš skyriaus:

27.1. pagrindas inicijuoti pašalinimą – nemažiau kaip 3 raštu įforminti ir VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre užregistruoti grubūs Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai ar gyvenamosios vietos teisėsaugos įstaigoje registruoti asmens pažeidimai. Svarstant pašalinimo iš Globos skyriaus klausimą, turi dalyvauti pats gyventojas;

27.2. šį klausimą svarsto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Alytaus miesto savivaldybės socialinių  paslaugų skyrimo komisija;

27.3. ginčai, kilę dėl pašalinimo iš Globos skyriaus, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

28. Jei skyriaus  gyventojas, būdamas veiksnus, padaro materialinę žalą fiziniam ar juridiniam asmeniui, turi ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
29. Globos skyriuje sudarytos sąlygos veikti Gyventojų tarybai, kuri atstovauja skyriaus bendruomenės nariams.

V. DARBO SANTYKIAI IR APMOKĖJIMAS

30. Skyriaus darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas ir kiti teisės aktai.

31. Skyriaus darbuotojų darbo užmokestis nustatomas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

1. SKYRIAUS  LĖŠŲ ŠALTINIAI
2. Įstaigos lėšų šaltiniai:

32.1. Lietuvos  Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

32.2. savivaldybių biudžetų lėšos;

32.3. paslaugų gavėjų mokėjimai;

32.4. kitos teisėtai įgytos lėšos.

33. Skyrius, gerindamas skyriaus gyventojų buitines ir materialines gyvenimo sąlygas, gali dalyvauti programose ir teikti projektus tikslinei paramai gauti jiems įgyvendinti.

VII. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ

34. Skyriaus finansinės-ūkinės veiklos kontrolę vykdo steigėjas, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, Finansų ministerija, Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba ir kitos institucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atliekančios kontrolę.
35. Įstaigos administracija privalo pateikti steigėjui, valstybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su skyriaus veikla susijusius dokumentus.
36. SKYRIAUS  REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
37. Skyrių reorganizuoja ir likviduoja Alytaus miesto savivaldybė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Steigėjas atsako už tolesnį neįgaliųjų globos tęstinumą.

VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro globos skyriaus nuostatai. (Dokumentas PDF formatu)

                                 TVIRTINU

                                                                 VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos

                                                                          ir sporto centro 2013 m. rugsėjo 16 d.

                                                                direktoriaus įsakymu Nr. PV-28 

MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO SKYRIAUS NUOSTATAI

 I. BENDROJI DALIS

1. Medicininės reabilitacijos ir sporto skyrius (toliau- MRS skyrius) yra VŠĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro struktūrinis padalinys.
2. Šie nuostatai reglamentuoja MRS skyriaus tikslus, uždavinius, darbo organizavimą ir funkcijas.
3. Skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos norminiais dokumentais, centro direktoriaus įsakymais, administracijos sprendimais (nutarimais), šiais nuostatais.
4. Skyriaus nuostatai gali būti keičiami ar papildomi keičiantis įstatymams, kitiems teisės aktams ar darbo organizavimo tvarkai ligoninėje ar skyriuje, kartą metuose.

II. SKYRIAUS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

5. MRS skyriaus veiklos tikslai – teikti kvalifikuotas antrinio lygio ambulatorines medicininės reabilitacijos paslaugas suaugusiems ir vaikams, bei psichikos ir elgesio sutrikimų paslaugas suaugusiems.
6. MRS skyriaus veiklos uždaviniai:
   • konsultuoti pacientus ( vaikus ir suaugusius) pradėjus jiems gydytis ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir taikyti skirtingos apimties ir intensyvumo reabilitacines priemones ( fizioterapines procedūras, gydomąją mankštą, masažą ir kt.). Vykdyti antrąjį reabilitacijos etapą
   • teikti antrinio lygio ambulatorines reabilitacijos ( reabilitacija II ir pakartotinė reabilitacija II) paslaugas suaugusiems pacientams, sergantiems nervų sistemos ir judamojo- atramos aparato ligomis;
   • teikti I lygio ambulatorinės reabilitacijos suaugusiems paslaugas, sergantiems judamojo – atramos aparato pažeidimų, psichikos ir elgesio sutrikimų;
   • teikti II lygio vaikų ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, sergantiems vaikų nervų sistemos, vaikų judamojo – atramos aparato pažeidimų, vaikų endokrininėmis ligomis;
   • teikti masažo paslaugas.
7. Įgyvendinamas nustatytus uždavinius, MRS skyrius vykdo šias funkcijas:
   • teikia antro ir pirmo medicininės reabilitacijos etapo ir pavienes nemedikamentinio gydymo paslaugas ambulatorinio gydymo metu vaikams ir suaugusiems;
   • teikia antro medicininės reabilitacijos etapo ( reabilitacija II ir pakartotinė reabilitacija II ) paslaugas suaugusiems pacientams, sergantiems nervų sistemos ir judamojo – atramos aparato ligomis ( pagal sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymą Nr. V-50 ir vėlesnius jo pakeitimus 2008-03-21 Nr. V-209; 2008-05-09 Nr. V-439);
   • teikia pirmo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas vaikams, sistemos ir judamojo sergantiems vaikų nervų sistemos, vaikų judamojo-atramos aparato pažeidimų, vaikų endokrininėmis ligomis ( pagal sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymą nr. V-50 LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-988 redakcija).
   • teikia logopedinę pagalbą (kalbos korekciją) vaikams ir suaugusiems;
   • įvertina paciento psichoemocinę būklę, teikia psichologinę pagalbą;

III SKYRIAUS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

8. Skyriuje dirba tokie darbuotojai:
   • skyriaus administratorė – atsako už darbo skyriuje organizavimą, nustatyta tvarka sudaro darbo, kasmetinių atostogų grafikus skyriaus gydytojams bei jiems prilygtam personalui, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sprendžia kilusias darbines problemas;
   • reabilitacijos administratorė atsako už skyriaus bendrosios praktikos, fizines medicinos ir reabilitacijos slaugytojų, kineziterapeutų padėjėjų, masažuotojų darbo organizavimą, skyriaus sanitarinio režimo užtikrinimą;
   • skyriaus gydytojai ir jiems prilygtas personalas: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, medicinos psichologas ar psichoterapeutas, ergoterapeutai;
   • skyriaus pedagoginis personalas: logopedas, socialinis darbuotojas.
   • skyriaus slaugos personalas: fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, kineziterapeuto padėjėjai, masažuotojai, bendrosios praktikos slaugytojai;
   • skyriaus jaunesnysis slaugos personalas: bendrosios praktikos slaugytojų padėjėjai, ūkio reikalų tvarkytojai, fizinės medicinos ir reabilitacijos pagalbiniai darbuotojai.
9. Paslaugos teikiamos fizioterapijos ( vaikų ir suaugusių elektroterapijos , šviesos), masažo, gydomosios mankštos salėse ( suaugusių ir vaikų), medicinos psichologo kabinete.
10. FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę, konsultaciją aprašo asmens sveikatos istorijoje ( F 025/a), užpildo paskyrimus MRS skyriaus lankytojo kortelėje ( F 044/a) ir ( arba) gydomosios kultūros kabineto paciento kortelėje ( F042/a) bei nukreikia pacientą į atitinkamus kabinetus, kuriuose tos procedūros atliekamos. Procedūras atlieka fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, masažuotojai, ergoterapeutas, kineziterapeutai ir jų padėjėjai.
11. Atliekamų fizioterapinių procedūrų sąrašas:

• Galvanizacija be vaistų, su vaistais ( elektroforezė)
• Elektrostimuliacija,
• Diodinaminės srovės,
• Magento „Bemer“ terapija,
• Ultragarso terapija,
• Ultraaukšto dažnumo terapija,
• Induktoterapija,
• Mikrobangų terapija,
• Fonoforezė,
• Šildomųjų kompresų terapija,
• Bioptronterapija,
• Cryo ( šalčio) terapija,
• Lazerio terapija.
  12. Gydomasis masažas:
• Galvos, veido, apykaklės zonos masažas,
• Viršutinių galūnių, peties ir mentės srities arba viršutinės galūnės sąnarių masažas,
• Krūtinės ląstos masažas,
• Pilvo srities, nugaros, juosmens masažas,
• Apatinės galūnės dalių ir sąnarių masažas,
• Vaikų viso kūno masažas,
• Masažas pagal ligų rūšis; antihipertoninis, bronchinės astmos ir kt.
  13. Hidroterapija:
• Hidromasažas baseine;
• Povandeninis masažas;
• Gydomieji dušai;
• Gydomosios vonios;
• Purvo aplikacija;
• 14. Kineziterapija:
• Kineziterapija vandenyje;
• Kineziterapija sausumoje;
  15. Sveikatos ir grožio procedūros;
• Vakuuminis kūno masažas
  16. Nugaros skausmų profilaktikos ir stabilizavimo reabilitacijos programos procedūros ( plaukimas, hidromasažas, sauna, kineziterapija, gydomaisi purvas).
  17. Kineziterapija ( individualūs ir grupiniai užsiėmimai) skiriama pacientams sergantiems širdies – kraujagyslių ligomis, nervų sistemos ligomis, po traumų ir ortopedinių operacijų, vaikų ligų gydymui ( koreguojanti gimnastika esant stuburo iškrypimui, nutukimui) .
  18. Į MRC skyrių antrajam reabilitacijos etapui atvyksta iš kitų gydymo įstaigų gydančio gydytojo siuntimu. Indikacijos reabilitacijai II ir pakartotinei reabilitacijai II nurodo sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai.
  19. FMR skyriaus darbe naudojami dokumentai:asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė F Nr. 025/a – LK;
      • fizioterapijos skyriaus ( kabineto ) lankytojo kortelė F Nr. 044/a 9 pildo FMR gydytojai, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, saugoma administratorės kabinete);
      • gydomosios kūno kultūros (GKK) kabineto paciento kortelė F Nr.044/a ( pildo FMR gydytojai, kineziterapeutai ir jų padėjėjai, ergoterapeutai, saugoma administratorės kabinete)
      • išrašas iš medicininių dokumentų F Nr. 027/a ( pildo FMR gydytojai ir atiduoda pacientams perduoti siuntusiam gydytojui);
      • fizioterapijos kabineto lankytojų registracijos žurnalas (pildo ir saugo fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos fizioterapijos kabinete);
      • gydomosios kūno kultūros lankytojų registracijos žurnalas ( pildo ir saugo kineziterapeutai bei jų padėjėjai, ergoterapeutai GKK kabinete);
  20. Skyriuje dirbantys FMR gydytojai koordinuoja reabilitacijos specialistų komandos (kineziterapeutų ir jų padėjėjų, ergoterapeuto, logopedo, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, masažuotojų, bendrosios praktikos bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojų) darbą. Reabilitacijos ligonių būklė, reabilitacijos eiga ir rezultatai aptariami kas 7-10 dienų, dalyvaujant visiems komandos nariams. Ligonio artimuosius gydantis FMR gydytojas ir kiti komandos nariai.
  21. Skyriuje dirbantis specialistas, priimdamas sprendimą, gali kreiptis konsultacijos pas savo kolegą. FMR gydytojas organizuoja konsiliumą.
  22. Užtikrinant gerą paslaugų kokybę šeštadieniais skyriuje dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojas arba kineziterapeuto padėjėjas.
  23. Atostogų metu išeinantis atostogauti FMR gydytojas arba kitas specialistas paskutinę savo darbo dieną perduoda pacientus jį vaduojančiam specialistui ir aptaria tolimesnį reabilitacijos planą.
  24. FMR skyriaus darbuotojų susirinkimai vyksta vieną kartą per mėnesį ( paskutinį mėnesio penktadienį), o esant skubiai informacijai supažindinami individualiai.

IV. SKYRIAUS VEIKLOS KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

25. Medicininės reabilitacijos ir sporto skyriaus reabilitacijos administratorė organizuoja ir kontroliuoja skyriuje dirbančių specialistų darbo drausmę ir kokybę, tinkamą aparatūros naudojimą, analizuoja skyriaus darbo rezultatus.
26. Skyriuje dirbantys FMR gydytojai koordinuoja reabilitacijos specialistų komandos ( logopedo, ergoterapeuto, kineziterapeuto ir jo padėjėjų medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, masažuotojų, bendrosios praktikos bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojų) darbą, atsako už suteiktų paslaugų kokybę, dokumentaciją.
27. MRS skyriaus darbą kontroliuoja administracija, teritorinė ligonių kasa, kitos institucijos įstatymų nustatyta tvarka.
28. MRS skyriaus darbuotojai privalo vadovautis skyriaus nuostatais bei savo pareiginiais nuostatais, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų (medicinos normų) nustatytų reikalavimų, laiku kokybiškai atlikti pavedamus darbus.

PATVIRTINTA
VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos
ir sporto centro visuotinio
dalininkų susirinkimo
2022 m. gruodžio 30 d.
Protokolu Nr. 2

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO ĮSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.    Viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras (toliau – įstaiga)

yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Alytaus miesto savivaldybės viešoji mišri asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti slaugos ir palaikomojo gydymo, medicininės reabilitacijos ir socialinės priežiūros paslaugas Alytaus miesto gyventojams ir pagal sutartis užsakovams.

2.    Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu

kodeksu, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo, Socialinių paslaugų, Neįgaliųjų socialinės integracijos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos higienos normomis, galiojančiais teisės aktais, dalininkų sprendimais, centro direktoriaus įsakymais ir šiais įstatais.

3.    Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis

asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.

4.    Įstaigos steigėja yra Alytaus miesto savivaldybės taryba. Įstaigos dalininkai yra Alytaus miesto savivaldybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Alytaus miesto savivaldybės taryba ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija – jos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyrius (toliau – dalininkai).

5.    Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.

6.    Įstaigos pavadinimas – viešoji įstaiga Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto

centras.

7.    Įstaigos buveinė – Pramonės g. 9, LT-62175 Alytus, Lietuvos Respublika.

8.    Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

9.    Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

10.               Įstaigos veikla neterminuota.

II SKYRIUS

ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS

11.               Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti

gyventojų sergamumą bei mirtingumą, organizuojant ir teikiant saugias ir kokybiškas specializuotas bei kvalifikuotas asmens sveikatos priežiūros bei reabilitacijos, socialines ir sporto paslaugas Alytaus apskrities ir kitų apskričių gyventojams.

12.               Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai:

12.1.   Organizuoti ir teikti kvalifikuotas sveikatos priežiūros, fizinės medicinos ir

reabilitacijos bei sveikatingumo paslaugas.

12.2.   Organizuoti ir teikti palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyvios pagalbos

paslaugas.

12.3.   Organizuoti ir teikti institucinės ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos ir

socialinės priežiūros paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia.

12.4.   Teikti visuomenei kokybiškas sporto ir rekreacijos paslaugas.

13.                Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:

13.1.    Slaugos ligoninių veikla 86.10.40.

13.2.   Kita žmonių sveikatos priežiūros veikla 86.90.

13.3.   Stacionarinė slaugos įstaigų veikla 87.10.

13.4.   Stacionarinė pagyvenusių ir neįgaliųjų asmenų globos veikla 87.30.

13.5.   Bendrosios praktikos gydytojų veikla 86.21.

13.6.   Gydytojų specialistų veikla 86.22.

13.7.   Sporto įrenginių eksploatavimas 93.11.

13.8.   Personalo darbo ir poilsio sąlygas gerinanti veikla.

13.9.        Pacientų sveikatos priežiūros sąlygas gerinanti veikla.

13.10.    Konferencijų, seminarų, tobulinimosi kursų organizavimas.

13.11.    Kita įstatymais neuždrausta ir planuojama vykdyti veikla.

14.                Įstaiga gali vykdyti ir kitą įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią

veiklą, siekdama įstatuose nurodytų įstaigos veiklos tikslų. Įstaigos vykdoma veikla, kuriai reikalingi leidimai (licencijos), gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka, gavus atitinkamus leidimus (licencijas).

III SKYRIUS

ĮSTAIGOS DALININKAI, NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA, DALININKŲ

TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA, DALININKO ĮNAŠŲ

PERDAVIMAS VIEŠAJAI ĮSTAIGAI

15.           Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šiuose įstatuose numatyta tvarka yra perdavę

įstaigai įnašą turtu ar pinigais, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra įstaigos dalininkai.

16.           Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o

kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Dalininkų įnašai sudaro įstaigos kapitalą.

17.           Jeigu dalininkas papildomai perduoda įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia

dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.

18.           Dalininkas turi teisę dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų

susirinkimuose; susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti informaciją apie įstaigos veiklą; gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, kurios vertė negali būti didesnė, nei nurodyta jo įnašų vertę patvirtinančiame dokumente; šių įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė; kitas įstatymuose nustatytas teises.

19.           Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nauju

dalininku gali pretenduoti tapti asmuo, įsipareigojantis padaryti įnašą, kurio vertė ne mažesnė kaip 100 000 Eur. Asmuo (fizinis ar juridinis), pageidaujantis tapti nauju įstaigos dalininku, pateikia įstaigos direktoriui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams, nurodytiems šių įstatų 11 p., ir įsipareigojimas nesiekti jų keisti. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.

20.           Įstaigos direktorius, gavęs asmens, pageidaujančio tapti įstaigos dalininku,

prašymą, turi per 30 kalendorinių dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais.

Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, įstaigos direktorius per 5 dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.

21.           Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti naują dalininką,

dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa įstaigos dalininku tik perdavęs įstaigai savo prašyme visą nurodytą įnašą.

22.            Apie savo sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu

pranešti įstaigos direktoriui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą įstaigos direktorius per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus.

23.            Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo

įstaigos dokumentuose. Įstaigos direktorius, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant jo teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.

24.            Apie tai, kad yra įregistruotas naujas įstaigos dalininkas, įstaigos direktorius per 5

dienas šių įstatų nustatyta tvarka turi pranešti įstaigos dalininkams.

25.            Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas

įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

26.            Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:

26.1.   pinigai įnešami į įstaigos sąskaitą;

26.2.   materialusis ir nematerialusis turtas įstaigai perduodamas surašius turto

perdavimo aktą. Perdavimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos vadovas. Perduodant turtą, įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita, kuri turi būti sudaryta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki turto perdavimo įstaigai. Turto vertinimas atliekamas turto savininko lėšomis;

26.3.   jeigu dalininkas papildomai perduoda įstaigai įnašus, turi būti atitinkamai

pakeičiami įrašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.

27.           Aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos direktorius. Perduodant

turtą, įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas dalininko lėšomis.

IV SKYRIUS

ĮSTAIGOS VALDYMO IR KOLEGIALIEJI ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA

28.           Viešosios įstaigos valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir

viešosios įstaigos direktorius. Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną esantys viešosios įstaigos dalininkais. Nepriklausomai nuo įnašo dydžio Alytaus miesto savivaldybė turi 99 balsus, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija – 1 balsą. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus numatytas įstatymais išimtis. Visuotinis dalininkų susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė dalininkų.

29.           Visuotinis dalininkų susirinkimas sprendžia Viešųjų įstaigų įstatyme bei kituose

teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

30.           Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami Viešųjų įstaigų įstatymo

nustatyta tvarka.

31.           Visuotinis dalininkų susirinkimas:

31.1.         pildo ir keičia įstaigos įstatus;

31.2.         priima sprendimą dėl tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

31.3.       priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo ir nustato jų įnašo dalį;

31.4.        tvirtina įstaigos veiklos strategiją;

31.5.       teisės aktų numatytais atvejais nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir

tarifus ar jų nustatymo taisykles;

31.6.          priima sprendimą pakeisti viešosios įstaigos buveinę;

31.7.          priima sprendimą organizuoti viešą konkursą įstaigos vadovo pareigoms eiti ir

tvirtinti šio konkurso nuostatus, skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, sudaro su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat gali šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;

31.8.          tvirtina įstaigos pareigybių sąrašą;

31.9.          tvirtina įstaigos valdymo struktūrą;

31.10.      nustato įstaigai nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo tvarką;

31.11.      tvirtina įstaigos vadovo pareigybės aprašymą;

31.12.      skiria ir panaikina jam drausmines nuobaudas, paskatinimus, priedus,

priemokas;

31.13.      Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka

nustato įstaigos direktoriaus mėnesinės algos dydį;

31.14.      nustato veiklos vertinimo kriterijus;

31.15.      nustato, kad viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje būtų vertinamas jos veiklos

ekonominis, socialinis ir pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus kitoks poveikis;

31.16.      nustato įstaigos veiklos ataskaitos paskelbimo internete ir kitos informacijos

apie įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarką;

31.17.      nustato privalomas veiklos užduotis;

31.18.      sudaro kolegialius organus;

31.19.      tvirtina metinę finansinę atskaitomybę ir vertina metinę veiklos ataskaitą;

31.20.      nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei, apie įstaigos veiklą;

31.21.      priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto

perleidimo, nuomos, perdavimo pagal patikėjimo sutartį ar įkeitimo;

31.22.      priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų

tvirtinimo;

31.23.      priima sprendimą pertvarkyti įstaigą;

31.24.      priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

31.25.      skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais

sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;

31.26.      nustato įstaigos vidaus kontrolės taisykles;

31.27.      priima sprendimą dėl įstaigos audito ir renka audito įmonę;

31.28.      sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme

bei kituose teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus;

32.           Šių įstatų 31.22–31.26 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo

sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime balsų dauguma.

33.           Įstaigos direktorius, jeigu jis nėra dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų

susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

34.           Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako įstaigos direktorius. Įstaigos

direktorius apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių, dienų iki susirinkimo dienos turi raštu pranešti kiekvienam dalininkui. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Dalininkų rašytiniai sutikimai turi būti pridėti kaip priedas prie visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo ir saugomi įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka.

35.           Kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti

eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos direktorius eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę.

36.           Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu,

jei jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi įstaigos dalininkas ar direktorius.

37.           Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas turi būti pateikiami dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotinio dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti. Protokolas nerašomas, jei sprendimą pasirašo visi dalininkai. Dalininkas gali įgalioti kitą fizinį asmenį atstovauti įstaigos dalininkų susirinkime. Dalininkai gali balsuoti raštiškai.

38.           Įstaiga turi vienasmenį valdymo organą – įstaigos direktorių. Direktorius gali turėti

pavaduotoją (-jus).

39.           Įstaigos direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu 5 (penkeriems)

metams. Visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą organizuoti viešą įstaigos direktoriaus pareigų konkursą, tvirtina konkurso sąlygas.

40.           Įstaigos direktorius iš darbo atleidžiamas pareiškus nepasitikėjimą ar teisės aktų

nustatyta tvarka ir pagrindais.

41.           Įstaigos direktorius turi būti fizinis asmuo, kuris atitinka Sveikatos apsaugos

ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

42.           Direktorius yra vienasmenis įstaigos valdymo organas. Jis į darbą priimamas viešo

konkurso būdu penkeriems metams. Viešo konkurso įstaigos vadovo pareigoms užimti procedūras vykdo Alytaus miesto savivaldybė. Įstaigos vadovo kadencijų skaičių reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Darbo sutartį su direktoriumi sudaro ir nutraukia Alytaus miesto savivaldybės meras įgyvendindamas teisės aktų reikalavimus ir visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus. Dėl įstaigos direktoriaus darbo laiko, atostogų ir komandiruočių sprendimus priima Alytaus miesto savivaldybės meras. Apie direktoriaus paskyrimą ir sutarties su juo pasibaigimą visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

43.           Įstaigos direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais

įstatais, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais ir pareigybės aprašymu.

44.           Įstaigos direktorius:

44.1.   organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais

asmenimis;

44.2.   rengia įstaigos veiklos planus ir veiklos ataskaitas, užtikrina finansinės

atskaitomybės sudarymą;

44.3.   įgyvendina visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus;

44.4.   teikia duomenis ir dokumentus Juridinių asmenų registrui, registruoja

dalininkus;

44.5.   sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais;

44.6.   praneša dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklai;

44.7.   teikia informaciją apie įstaigos veiklą visuomenei, skelbia viešą informaciją;

44.8.   užtikrina įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;

44.9.   tvirtina įstaigos turto nusidėvėjimo normatyvus;

44.10.     nurašo nusidėvėjusį įstaigos turtą;

44.11.     tvirtina įstaigos vidaus struktūrą, etatų sąrašą, darbuotojų atlyginimus, skiria

darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;

44.12.     tvirtina įstaigos vidaus tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių nuostatus,

darbuotojų pareigybių aprašymus, įstaigos kolegialių organų, išskyrus stebėtojų tarybos, nuostatus ir darbo reglamentus, kitus vidaus teisės aktus;

44.13.     nustato išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus;

44.14.     parengia ir teikia tvirtinti visuotiniam dalininkų susirinkimui įstaigos valdymo

struktūrą ir pareigybių sąrašą, kai tai inicijuoja įstaigos vadovas;

44.15.     atstovauja įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir

santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis arba įgalioja tam kitą įstaigos atstovą;

44.16.     teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atšaukia įstaigos padalinių vadovus;

44.17.     organizuoja įstaigos darbą ir atsako už jos uždavinių vykdymą;

44.18.     disponuoja sąskaita įstaigos uždaviniams vykdyti;

44.19.     suderinęs su Stebėtojų taryba, tvirtina darbo apmokėjimo tvarkos aprašą;

44.20.     sudaro sandorius;

44.21.     turi kitas pareigas, numatytas Viešųjų įstaigų įstatyme.

45.           Nesančio darbe dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, ilgalaikių (daugiau kaip 1

d.) komandiruočių ar kitų priežasčių direktoriaus pareigas eina direktoriaus pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme įrašyta tokia funkcija, be atskiro rašytinio pavedimo. Nesant direktoriaus ir jį pagal pareigybės aprašymą pavaduojančio asmens, Alytaus miesto savivaldybės meras potvarkiu paveda kitam įstaigos darbuotojui laikinai eiti direktoriaus pareigas. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu gali būti nustatyta kitokia nei šiame įstatų punkte nurodyta įstaigos direktoriaus pavadavimo tvarka.

46.      Įstaigoje yra šie kolegialūs patariamieji organai – Stebėtojų taryba, Gydymo

taryba, Slaugos taryba.

47.      Stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams. Stebėtojų tarybos tikslai yra

užtikrinti įstaigos veiklos viešumą ir patarti  įstaigos dalininkui įstaigos veiklos klausimais.

48.      Stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų visuotinio dalininkų susirinkimo paskirtų

asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.

49.      Į Stebėtojų tarybą negali būti paskirti asmenys, kurie dirba įstaigos direktoriumi,

direktoriaus pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

50.      Įstaigos direktorius registruotu laišku arba elektroninių ryšių priemonėmis

kreipiasi į dalininką su prašymu deleguoti atstovus į Stebėtojų tarybą. Per 30 dienų turi būti sušauktas visuotinis dalininkų susirinkimas Stebėtojų tarybai sudaryti.

51.      Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda, priėmus sprendimą dėl jos sudarymo, ir

vykdo funkcijas iki bus sudaryta nauja Stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybai vadovauja pirmininkas, kurį iš savo narių renka stebėtojų taryba. Pirmininkas privalo sušaukti Stebėtojų tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia Stebėtojų tarybos pirmininko balsas.

52.      Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą Stebėtojų tarybą arba pavienius

jos narius. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti Stebėtojų tarybos kadencijai nesibaigus. Stebėtojų tarybos narį atšaukus ar jam atsistatydinus, Stebėtojų tarybos nariu šių įstatų nustatyta tvarka gali tapti kitas asmuo, kurį šių įstatų nustatyta tvarka deleguoja subjektas, delegavęs ir atšauktą ar atsistatydinusį stebėtojų tarybos narį.

53.      Stebėtojų tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuotinio dalininkų susirinkimuose be

balso teisės bei gauti informaciją apie įstaigos vykdomą veiklą. Už veiklą Stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama. Stebėtojų  tarybos nariai dėl priimtų sprendimų atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

54.      Stebėtojų tarybos kompetencija:

54.1. analizuoti įstaigos veiklą;

54.2. išklausyti įstaigos direktoriaus parengtą metinės veiklos ataskaitą;

54.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos direktoriaus organizuotame konkurse

padalinių bei filialų vadovų pareigoms ir pareikšti savo nuomonę visuotiniam dalininkų susirinkimui;

54.4. svarstyti su įstaigos veikla susijusius klausimus ir teikti nuomonę visuotiniam

dalininkų susirinkimui;

54.5. vykdyti įstaigos viešumo priemones teisės aktų nustatyta tvarka.

55.   Efektyvesniam asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti įstaigoje

sudaromos Gydymo, Slaugos tarybos, o etikos klausimų kontrolei – įstaigos Medicinos etikos komisija. Už veiklą viešosios įstaigos kolegialiuose organuose šių organų nariams neatlyginama.

56.   Gydymo taryba yra kolegialus patariamasis organas, sudaroma 5 metams iš skyrių

gydytojų.

56.1. Gydymo taryba veikia pagal patvirtintą Gydymo tarybos darbo reglamentą. Gydymo tarybos darbo reglamentą tvirtina įstaigos vadovas savo įsakymu.

56.2. Gydymo taryba savo veiklą pradeda įstaigos vadovui savo įsakymu patvirtinus

jos sudėtį. Gydymo tarybos nariai balsavimu išsirenka pirmininką.

56.3. Gydymo tarybos posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną

kartą per ketvirtį. Už Gydymo tarybos sušaukimą atsakingas jos pirmininkas.

56.4. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo

klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas ir seminarus, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus.

56.5. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio

pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, Gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

57. Gydymo tarybos (jos narių) teisės:

57.1. gauti iš įstaigos administracijos informaciją, reikalingą numatytoms funkcijoms

vykdyti;

57.2. siūlyti sušaukti Gydymo tarybos posėdį;

57.3. kalbėti posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės ir

posėdyje nagrinėjamų klausimų;

57.4. į posėdžius kviesti tam tikrų sričių specialistus, jeigu tinkamam Gydymo tarybos

funkcijų vykdymui reikalinga specialisto konsultacija.

58. Gydymo tarybos (jos narių) pareigos:

58.1. atlikti savo funkcijas laikantis įstatymų, kitų norminių teisės aktų reikalavimų;

58.2. dalyvauti posėdžiuose;

58.3. informuoti įstaigos darbuotojus apie savo veiklą;

58.4. vadovautis kolegialumo, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo,

viešumo principais ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis;

58.5. pranešti apie galimą interesų konfliktą kitiems posėdyje dalyvaujantiems

nariams ir nusišalinti nuo svarstomo klausimo nagrinėjimo bei balsavimo.

59.     Gydymo tarybos nariai asmeniškai atsako už gydymo tarybos kompetencijai

priskirtų klausimų sprendimą ir sprendimų priėmimo nešališkumą.

60.     Gydymo tarybai pirmininkauti negali įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas,

padalinio ir filialo vadovas.

61.     Slaugos taryba yra kolegialus patariamasis organas, sudaroma iš įstaigos padalinių

ar filialų slaugos specialistų. Slaugos taryba savo veiklą pradeda įstaigos vadovui patvirtinus jos sudėtį. Slaugos tarybos nariai balsavimu išsirenka pirmininką.

61.1. Slaugos taryba veikia pagal savo įstaigos vadovo įsakymu patvirtintą darbo

reglamentą.

61.2. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus.

61.3. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio

pasiūlymus įstaigos vadovui. Jeigu įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, Slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

61.4. Slaugos tarybos posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną

kartą per ketvirtį. Už slaugos tarybos posėdžio sušaukimą atsakingas jos pirmininkas. Visi Slaugos tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia slaugos tarybos pirmininko balsas.

62. Slaugos tarybos kompetencija:

62.1. svarstyti pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus;

62.2. periodiškai rengti kvalifikacijos kėlimo užsiėmimus padaliniuose ir filialuose; 62.3. svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos

administracijai. Jei įstaigos administracija nesutinka su pasiūlymu, savo pasiūlymą gali dalininkų susirinkimui.

63. Slaugos tarybos (jos narių) teisės:

63.1. gauti iš įstaigos administracijos informaciją, reikalingą numatytoms funkcijoms

vykdyti;

63.2. siūlyti sušaukti slaugos tarybos posėdį;

63.3. kalbėti posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės ir

posėdyje nagrinėjamų klausimų;

63.4. į posėdžius kviesti tam tikrų sričių specialistus, jeigu tinkamam Slaugos tarybos

funkcijų vykdymui reikalinga specialisto konsultacija.

64. Slaugos tarybos (jos narių) pareigos:

64.1. atlikti savo funkcijas laikantis įstatymų, kitų norminių teisės aktų reikalavimų;

64.2. dalyvauti posėdžiuose;

64.3. vadovautis kolegialumo, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo,

viešumo principais ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis;

64.4. pranešti apie galimą interesų konfliktą kitiems posėdyje dalyvaujantiems

nariams ir nusišalinti nuo svarstomo klausimo nagrinėjimo bei balsavimo;

64.5. informuoti įstaigos darbuotojus apie savo veiklą.

65.     Slaugos tarybos nariai asmeniškai atsako už Slaugos tarybos kompetencijai

priskirtų klausimų sprendimą ir sprendimų priėmimo nešališkumą.

66.     Slaugos tarybai pirmininkauti negali įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas,

padalinio ir filialo vadovas.

67.     Įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija, ji įstaigoje nagrinėja sveikatos

priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja,  kaip  įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Medicinos etikos komisiją sudaro ir ją atšaukia įstaigos direktorius. Medicinos etikos komisija dirba pagal įstaigos direktoriaus patvirtintus nuostatus.

68.     Medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos

ministerijos patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniai nuostatai.

V SKYRIUS

ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

69.  Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja

įstatymams, šiems įstatams ir veiklos tikslams.

70.  Įstaigai neleidžiama:

70.1. gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose; 70.2. neatlygintinai perduoti įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos

sutartį savininkui (dalininkams) ar su juo susijusiam asmeniui (kaip jis apibrėžtas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje), išskyrus įstaigos likvidavimo atvejį;

70.3. skolintis pinigų už palūkanas iš dalininko ar su juo susijusio asmens (kaip jis

apibrėžtas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje); 70.4. užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

71. Įstaiga privalo:

71.1. suteikti ir organizuoti socialinių ir medicininių paslaugų teikimą įstatymų

numatyta tvarka;

71.2. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai

išduotoje licencijoje;

71.3. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka

aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje;

71.4. pildyti ir saugoti pacientų medicininius dokumentus ir saugoti paciento

medicininę paslaptį įstatymų nustatyta tvarka;

71.5. nustatyti socialinių  paslaugų poreikius ir priimti sprendimus dėl socialinės

globos paslaugų skyrimo;

71.6. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento

sveikatai teikiant paslaugas;

71.7. tvarkyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją

valstybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

72. Įstaiga turi teisę:

72.1. turėti sąskaitas bankuose, savo ženklą ir antspaudą;

72.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti reikalingą turtą;

72.3. gauti paramą;

72.4. teikti mokamas paslaugas;

72.5. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

72.6. stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje; 72.7. skelbti ir vykdyti konkursus, susijusius su įstaigos veikla.

VI SKYRIUS

ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS

73.       Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime

dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

74.       Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

VII SKYRIUS

ĮSTAIGOS PADALINIŲ, FILIALŲ VADOVŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

SPECIALISTŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ

75.     Įstaigos padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu.Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.

76.            Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos

apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

77.            Įstaigos padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šie įstatai ir pareigybių

aprašymai.

78.            Įstaigos sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.

VIII SKYRIUS

ĮSTAIGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

79.            Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra struktūrinis įstaigos padalinys, turintis savo

buveinę ir atliekantis visas arba dalį įstaigos funkcijų. Atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis teisę atstovauti įstaigos interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus įstaigos filialo vardu.

80.           Sprendimą steigti filialą ar atstovybę priima visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos filialas ir (atstovybė) veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Be kitų, įstatymų ar įstaigos direktoriaus nustatytų reikalavimų, nuostatuose turi būti nurodyta filialo ar atstovybės:

80.1. pavadinimas;

80.2. buveinė;

80.3. veiklos tikslai;

80.4. vadovo kompetencija;

80.5. veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

80.6. informacija apie įstaigą.

81.      Darbo sutartį su filialo ar atstovybės vadovu įstaigos vardu sudaro ir nutraukia

įstaigos direktorius.

82.      Filialas ir atstovybė gali turėti subsąskaitas. Filialo ir atstovybės turtas

apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo ar atstovybės finansinėje atskaitomybėje.

83.      Filialo ir atstovybės veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo

sprendimu.

IX SKYRIUS

ĮSTAIGOS TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

84. Įstaigos turtą sudaro:

84.1. gautas iš valstybės ir savivaldybių institucijų patikėjimo ar panaudos pagrindu;

84.2. įsigytas iš ligoninės lėšų;

84.3. gautas kaip parama, labdara, panauda ar pagal testamentą;

84.4. finansiniai ištekliai;

84.5. kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai gautas turtas.

85. Įstaigos lėšų šaltiniai:

85.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros

sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

85.2. dalininkų skirtos lėšos;

85.3. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms

finansuoti;

85.4. valstybės investicinių programų lėšos;

85.5. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

85.6. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų už suteiktas mokamas paslaugas ar

sutartinius darbus;

85.7. lėšos, gaunamos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

85.8. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimai medicinos studijų ir mokslo

poreikiams tenkinti;

85.9. skolintos lėšos;

85.10. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;

85.11. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija);

85.12. negrąžintinai gautos lėšos;

85.13. kitos teisėtai įgytos lėšos;

85.14. įstaigos pelnas. Pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos veiklos tikslams siekti. 86. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų gaunamų

lėšų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.

87. Lėšas, gautas kaip paramą, dovaną, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja

paramos teikėjo, dovanos davėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.

X SKYRIUS

DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

88.    Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip parama,

dovana, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

89.    Įstaigos vadovas įstaigos ilgalaikį, išskyrus nudėvėtą, materialųjį turtą perleisti,

išnuomoti, perduoti pagal patikėjimo sutartį ar įkeisti gali tik savininko (visuotinio dalininkų susirinkimo) sprendimu. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo faktas bei lygis nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nurodytais turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais.

90.    Įstaigos pelnas negali būti skirstomas įstaigos savininkui (dalininkams), kolegialių

organų nariams.

XI SKYRIUS

ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ

91.           Įstaigos teikiamų paslaugų kontrolę atlieka Sveikatos priežiūros įstaigų ir kituose

įstatymuose nurodytos institucijos. Ūkinės-finansinės veiklos kontrolę vykdo Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

92.           Įstaigos direktorius privalo pateikti kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su

įstaigos veikla susijusius, dokumentus.

93.      Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti atliekamas auditas, kai savininkas(visuotinis dalininkų susirinkimas) priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.

XII SKYRIUS

ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

94. Įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso ir Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

XIII SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO TVARKA

95.      Įstaigos direktorius, pasibaigus finansiniams metams, per keturis mėnesius turi

parengti ir pateikti visuotinam dalininkų susirinkimui metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą.

96.    Įstaigos veiklos ataskaitoje nurodomi duomenys, numatyti Viešųjų įstaigų

įstatyme.

97.    Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis

dalininkų susirinkimas.

XIV SKYRIUS

PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA. LEIDINYS, KURIAME SKELBIAMA VIEŠA INFORMACIJA

98. Pranešimai apie įstaigos likvidavimą, reorganizavimą, pertvarkymą bei kitais Viešųjų įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai Alytaus miesto ir apskrities dienraštyje ir/arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir/arba registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas.

99. Pranešimai apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą, jo sprendimų projektai

ir kiti dokumentai, su kuriais turi susipažinti dalininkai, išsiunčiami registruotais laiškais arba įteikiami kiekvienam dalininkui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo darbotvarkė. Informacija skelbiama Alytaus miesto ir apskrities dienraštyje.

________________________

Vidaus tvarkos taisyklės

VŠĮ ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRAS

ĮSAKYMAS
DĖL SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS VALDYMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO

2018 m. sausio 12 d. Nr. PV- 02
Alytus

Vadovaudamasis Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. gruodžio 01 d. įsakymu DV-1477 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašo tvirtinimo“:
1. T v i r t i n u VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Į g a li o j u skyrių administratorius pasirašytinai supažindinti darbuotojus su šiuo įsakymu.
3. Aprašą paskelbti internetinėje svetainėje.

Direktorė Daiva Gudzinevičienė

PATVIRTINTA
VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktoriaus
2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. PV- 02

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ALYTAUS MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SPORTO CENTRO SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS VALDYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešosios Įstaigos Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato pagalbos teikimo ir koordinavimo veiksmų seką asmenims, atsidūrusiems savižudybės rizikoje VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre.
2. Tvarkos aprašo tikslas – sukurti VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre bendrą savižudybių rizikos valdymo sistemą, kuri leistų laiku atpažinti asmenis, turinčius minčių apie savižudybę, ketinantiems nusižudyti suteikti skubią ir tęstinę pagalbą, o nusižudžiusiųjų artimiesiems suteikti pagalbą pagal įstaigos galimybes.
3. Tvarkos aprašas apima:
3.1. savižudybių prevenciją – rizikos atpažinimo valdymą;
3.2. savižudybių intervenciją:
3.2.1. skubią pagalbą;
3.2.2. tęstinę pagalbą;
3.3. savižudybių postvenciją: pagalbą ketinančiųjų nusižudyti ir nusižudžiusiųjų artimiesiems.
4. Asmenys, kurie turi savižudybės riziką, skirstomi į:
4.1. asmenis, turinčius minčių apie savižudybę;
4.2. asmenis, ketinančius nusižudyti: asmenis, pradėjusius savižudybės veiksmus (iškilusi grėsmė gyvybei), ir (ar) asmenis, kurie bandydami nusižudyti save susižalojo ir kuriems reikalinga būtinoji medicinos pagalba;
4.3. asmenis, kurių artimieji ketino nusižudyti;
4.4. asmenis, patyrusius artimojo savižudybę.
5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
5.1. savižudybės rizika – tai potenciali tikimybė, kad asmuo nusižudys;
5.2. rizikos atpažinėjas – bet kuris asmuo, kuris pastebėjo kito asmens savižudybės riziką;
5.3. pagalbos teikėjas – bet kuris bendrojo ugdymo mokyklos, socialines paslaugas teikiančios įstaigos ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, teikiantis pagalbą savižudybės rizikoje atsidūrusiems asmenims, išklausęs specialius krizinių situacijų valdymo mokymus;
5.4. psichosocialinė pagalba – pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus (ligas, netektis, skyrybas ir kt.), ir jų šeimoms, artimiesiems, apimanti socialinę, psichologinę, psichoterapinę pagalbą, sielovadą, taip pat pagalbą įveikiant priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų ir kt.;
5.5. rizikos atpažinimas savižudybių rizikos valdymo atveju – pastebėjimas, kad asmuo galvoja apie savižudybę, ir pagalbos priemonių jam numatymas;
5.6. skubi savižudybių rizikos valdymo pagalba – trumpalaikė pagalba, kuri apima emocinę paramą ir kuria siekiama užtikrinti, kad asmuo nenusižudys ar nesukels grėsmės savo sveikatai ir gyvybei bei laiku gaus reikalingą pagalbą;
5.7. tęstinė savižudybių rizikos valdymo pagalba – ilgalaikė profesionali pagalba, kuri apima problemų, vedančių prie ketinimo nusižudyti, sprendimą.

II SKYRIUS
RIZIKOS ATPAŽINIMO VALDYMAS

6. Rizikos atpažinimo valdymas skirstomas į:
6.1. asmenų, turinčių minčių apie savižudybę, rizikos atpažinimo valdymą;
6.2. asmenų, ketinančių nusižudyti: asmenų, turinčių savižudybės planą, pradėjusių savižudybės veiksmus (iškilusi grėsmė gyvybei), ir (ar) asmenų, kurie bandydami nusižudyti save susižalojo ir kuriems reikalinga būtinoji medicinos pagalba, rizikos atpažinimo valdymą.
7. Asmenų, turinčių minčių apie savižudybę, rizikos atpažinimo valdymo veiksmai priklauso nuo savižudybės rizikos laipsnio.

III SKYRIUS
ASMENŲ, TURINČIŲ MINČIŲ APIE SAVIŽUDYBĘ, RIZIKOS ATPAŽINIMO VALDYMAS

Rizikos atpažinimo valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose

8. Bet kuris medicinos įstaigų darbuotojas, atpažinęs arba įtaręs pacientą, turintį suicidinių minčių, atliekantį suicidinius veiksmus ar kitokius savižudybės rizikos ženklus, nedelsiant informuoja asmenį, kuris yra paskirtas pagalbos teikėju (vidaus ligų gydytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas)
9. Pagalbos teikėjas, gavęs informaciją apie pacientą, turintį savižudybės rizikos ženklus:
9.1. suteikia pacientui emocinę paramą;
9.2. tą pačią dieną organizuoja pacientui psichologo konsultaciją, jeigu yra reali grėsmė gyvybei, nepriklausomai nuo paciento būklės (apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių medžiagų);
9.3. informuoja pacientą (jei vaikas – tėvus / globėjus / artimuosius) apie Alytaus miesto psichosocialinės pagalbos galimybes – informacija, kur kreiptis pagalbos, pateikiama Psichosocialinę pagalbą teikiančių Alytaus miesto įstaigų sąraše (pridedama);
9.4. jei tėvai / globėjai atsisako pagalbos ar su jais nepavyksta susiekti, pagalbos teikėjas informuoja vaiko gyvenamosios vietos VTAS ir policiją, kurie pasirūpina, kad vaikui būtų suteikta reikalinga pagalba.

Rizikos atpažinimo valdymas socialinių paslaugų įstaigose

10. Bet kuris socialinis darbuotojas, išklausęs specialius krizinių situacijų valdymo mokymus, atpažinęs asmenį, turintį minčių apie savižudybę, tampa pagalbos teikėju.
11. Pagalbos teikėjas:
11.1. suteikia asmeniui emocinę paramą;
11.2. jei asmuo nepilnametis, informuoja tėvus / globėjus / artimuosius;
11.3. informuoja socialinių paslaugų įstaigos administraciją;
11.4. įvertinęs situaciją, kviečia greitąją medicinos pagalbą. Asmeniui sutikus užregistruoja ir, esant poreikiui, palydi į įstaigas, kurios teikia psichosocialinę pagalbą;
11.5. informuoja asmenį apie Alytaus miesto psichosocialinės pagalbos galimybes – informacija, kur kreiptis pagalbos, pateikiama Psichosocialinę pagalbą teikiančių Alytaus miesto įstaigų sąraše (pridedama);
11.6. jei tėvai / globėjai atsisako pagalbos ar su jais nepavyksta susiekti, pagalbos teikėjas informuoja vaiko gyvenamosios vietos VTAS, esant poreikiui ir policiją, kurie pasirūpina, kad vaikui būtų suteikta reikalinga pagalba.

IV SKYRIUS
ASMENŲ, KETINANČIŲ NUSIŽUDYTI, RIZIKOS ATPAŽINIMO VALDYMAS

Pradėjusių savižudybės veiksmus asmenų (iškilusi grėsmė gyvybei) rizikos atpažinimo valdymas

12. Jei asmuo (vaikas ar suaugusysis) yra pradėjęs savęs žalojimo veiksmus mėgindamas nusižudyti (iškilusi reali grėsmė gyvybei), rizikos atpažinėjas skambina Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ir vykdo Bendrojo pagalbos centro darbuotojo nurodymus.

Asmenų, kurie bandydami nusižudyti save susižalojo ir kuriems reikalinga būtinoji medicinos pagalba, rizikos atpažinimo valdymas

13. Jei asmuo (vaikas ar suaugusysis) mėgindamas nusižudyti susižalojo ir jam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, rizikos atpažinėjas prieš pradėdamas teikti pirmąją pagalbą įvertina situaciją, galimus pavojus ir imasi visų įmanomų situaciją atitinkančių atsargumo priemonių bei kviečia greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP).
14. Jei asmuo nepilnametis, rizikos atpažinėjas informuoja asmens tėvus /globėjus, artimuosius ir VTAS.

V SKYRIUS
TĘSTINĖ PAGALBA

15. Įstaiga, teikianti stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną po asmens išrašymo iš įstaigos pranešti (paštu arba el. paštu) apie asmenį pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai (toliau – PAASPĮ), prie kurios asmuo (vaikas ar suaugusysis) yra prisirašęs, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo teikiamos dėl tyčinio savęs žalojimo (suicido).
16. Pranešimą sudaro išrašas, informacija apie mėginimą nusižudyti, informacija apie dabartinę paciento būseną,

VI SKYRIUS
PAGALBA KETINANČIŲJŲ NUSIŽUDYTI IR NUSIŽUDŽIUSIŲJŲ ARTIMIESIEMS

17. Kai asmuo ketina nusižudyti (iškilusi grėsmė žmogaus gyvybei) ar po asmens nusižudymo, į įvykio vietą kviečiamos specialiosios tarnybos. Užtikrinusios reikiamą pagalbą, jos privalo informuoti artimuosius apie Alytaus miesto psichosocialinės pagalbos galimybes (informacija, kur kreiptis pagalbos, pateikiama Psichosocialinę pagalbą teikiančių Alytaus miesto įstaigų sąraše (pridedama)) ir perduoti įstaigų sąrašą. Taip pat pagal poreikį organizuoja asmens, kuriam reikalinga pagalba, palydėjimą pas pagalbos teikėją.
18. Jei nusižudžiusiojo asmens artimieji yra nepilnamečiai – specialiosios tarnybos apie tai būtinai praneša VTAS – jis nedelsiant organizuoja psichologinės pagalbos teikimą nepilnamečiams. Iki atvyks VTAS specialistai specialiosios tarnybos pasirūpina, kad vaikai būtų su suaugusiu asmeniu, galinčiu juos saugiai prižiūrėti.

VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Skyrių administratoriai yra atsakingi už tvarkos apraše nustatytų veiksmų vykdymo organizavimą.
________________________________

Alytaus miesto savivaldybės savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašo
priedas

PSICHOSOCIALINĘ PAGALBĄ TEIKIANČIŲ ALYTAUS MIESTO ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas Kontaktai
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos
1. VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centras Naujoji g. 48, Alytus
Registratūros tel. (8 315) 90 030
El. p. alytus@apoliklinika.lt
2. UAB „Medica“ klinika Naujoji g. 76-50, Alytus
Tel. (8 315) 24 100, +370 620 22 183
El. p. alytus@medicaklinika.lt
Psichologinę pagalbą teikiančios įstaigos
3. VO Alytaus miesto moterų krizių centras Topolių g. 10-18, Alytus
Tel. (8 315) 71 170, +370 611 54 342
El. p. ammkc@aktv.lt
4. BĮ Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba (nepilnamečiams) Pulko g. 1, Alytus
Tel. (8 315) 75 507
El. p. ampt@ppt.alytus.lm.lt

Pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems organizuojanti įstaiga
5. Asociacija „Artimiems“ Interneto svetainė www.artimiems.lt
El. p. laukiam@artimiems.lt

Pagalbą telefonu ir internetu teikiančios įstaigos
6. VšĮ „Vaikų linija“ Tel. 116111
I–VII 11–21 val.
www.vaikulinija.lt

7. Paramos fondas „Jaunimo linija“ Tel. 8 800 28 888
0–24 val.
www.jaunimolinija.lt

8. Bendrija „Vilties linija“ (suaugusiesiems) Tel. 116123
0–24 val.
El. p. vilties.linija@gmail.com

9. Pagalbos moterims linija Tel. 8 800 66 366
I–V 10–21 val.
El. p. pagalba@moteriai.lt

10. „Linija Doverija“ („Линия доверия“) (pagalba teikiama rusų kalba) Tel. 8 800 77 277
I–V 16:00–20:00
11. Sidabrinė linija (senjorams) Tel. 8 800 80 020
I–V 8–20 val.
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt

___________________________

Gauti PDF formatu

Gauti PDF formatu

Gauti pdf formatu

Gauti pdf formatu